JAV žmogaus teisių ataskaitoje – išskirtinis dėmesys R. Žemaitaičio pasisakymams

Vašingtonas, rugpjūčio 14 d. (ELTA).

Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės departamento trečiadienį paskelbtoje kasmetinėje ataskaitoje apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje teigiama, kad per 2024-uosius metus Lietuvoje reikšmingų pokyčių šiuo atžvilgiu nebuvo. Visgi, ataskaitos pabaigoje išskirtinis dėmesys skiriamas partijos „Nemuno aušra“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui: teigiama, kad jis „skelbė antisemitinį turinį“, žemino žydų kaip žmonių grupės orumą ir „kurstė neapykantą tautybės pagrindu“. Taip pat primenama apie politikui nepalankų Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimą ir jo atsistatydinimą iš Seimo nario pareigų.

„Balandžio 25 d. Lietuvos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Parlamento narys Remigijus Žemaitaitis pažeidė priesaiką ir Konstituciją, 2023 m. gegužės ir birželio mėn. „Facebook“ paskelbęs antisemitinį turinį. 2023 m. spalio mėn., po „Hamas“ teroristinių išpuolių Izraelyje, jis paskelbė daugiau antisemitinio turinio. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad R. Žemaitaitis sąmoningai, tyčia ir sistemingai skelbė pareiškimus, kuriais buvo žeminamas žmonių grupės orumas ir kurstoma neapykanta tautybės pagrindu. Po ikiteisminio tyrimo dėl R. Žemaitaičio pareiškimų, balandžio 26 d. Vilniaus apygardos prokuratūra nusprendė, kad politikas įtariamas neapykantos žydams kurstymu ir viešu nacių nusikaltimų pateisinimu. Balandžio 29 d. R. Žemaitaitis atsistatydino iš parlamento nario pareigų“, – savo 2024 metų ataskaitos skyrių apie Lietuvą užbaigia JAV valstybės departamentas.

ELTA primena, kad 2024 m. balandį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog tuometis parlamentaras R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po KT nutarimo R. Žemaitaitis pats atsisakė Seimo nario mandato, tačiau rudenį dalyvavo rinkimuose ir vėl buvo išrinktas į parlamentą.

„Nemuno aušrai“ sėkmingai pasirodžius praėjusių metų rudenį vykusiose parlamento rinkimuose, aštrios diskusijos dėl šio politiko pasisakymų atsinaujino, nes socialdemokratų partija pakvietė jį jungtis prie formuojamos valdančiosios daugumos. Tokį sprendimą tuo metu Vilijos Blinkevičiūtės bei Gintauto Palucko lyderiaujami socialdemokratai priėmė nepaisant viešos kritikos.

R. Žemaitaičio prisijungimą prie daugumos klaida pavadino ir prezidentas Gitanas Nausėda, ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Savo ruožtu vienas socialdemokratų lyderių, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius taip pat ne kartą išreiškė abejonę dėl šios partijos buvimo valdančiųjų gretose.

Visgi G. Paluckui atsistatydinus iš premjero pareigų ir M. Sinkevičiui laikinai perėmus vadovavimą LSDP, Jonavos mero laikysena dėl „Nemuno aušros“ sušvelnėjo. Socialdemokratams į premjero postą delegavus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai vadovaujančią Ingą Ruginienę bei atnaujinus derybas dėl koalicijos sudėties – „Nemuno aušra“ vėl pradėta svarstyta kaip galima partnerė.

Tokia LSDP pozicija netinkama valdančiojoje koalicijoje dirbusiems S. Skvernelio demokratams. Ši partija pareiškė, kad naujojoje koalicijoje negalės dirbti su „aušriečiais“.

Savo ruožtu Prezidentūra sušvelnino savo toną dėl „Nemuno aušros“. Vyriausiasis prezidento patarėjas Frederikas Jansonas pritarė krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei, pareiškusiai, kad 9 mėnesiai valdžioje parodė, jog „Nemuno aušros“ rizikos vertinimas yra žemesnis.