Vašingtonas, lapkričio 3 d. (AFP-ELTA).
JAV federalinė teisėja sekmadienį penkioms dienoms, kol bus priimtas galutinis sprendimas, pratęsė nutartį, draudžiančią prezidentui Donaldui Trumpui Portlande (Oregono valstija) dislokuoti nacionalinės gvardijos karius.
Respublikonas prezidentas šiais metais pasiuntė nacionalinę gvardiją į tris demokratų valdomus miestus – Los Andželą, Vašingtoną ir Memfį, tačiau jo iniciatyva dislokuoti karius Portlande ir Čikagoje įstrigo teismuose. D. Trumpas ne kartą pavadino Portlandą „karo nuniokotu“ ir smurtinių nusikaltimų krečiamu miestu, kad galėtų pateisinti pajėgų siuntimą į jo teritoriją.
Teisėja Karin Immergut sekmadienio vakarą paskelbtoje 16 puslapių ilgio nutartyje, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP, pareiškė, kad nėra „jokių patikimų įrodymų“, jog protestai, vykę iki to, kai prezidentas perėmė Oregono nacionalinės gvardijos kontrolę, buvo „nekontroliuojami“, o Imigracijos ir muitinės kontrolės (ICE) agentai „negalėjo vykdyti imigracijos įstatymų“.
Protestai, kuriuos įžiebė imigracijos reidų šuolis, sukėlė neramumus visoje šalyje, nes D. Trumpas ėmė siekti, kad būtų įgyvendinta masinė deportacijų banga – tai buvo jo 2024 m. prezidento rinkimų kampanijos akcentas.
K. Immergut nutartyje nurodė neradusi pakankamai įrodymų, kurie leistų manyti, kad protestai pasižymėjo „daugiau nei pavieniais ir sporadiškais smurtinio elgesio atvejais“, ir kartu atkreipė dėmesį į tai, jog „federaliniai darbuotojai nebuvo sunkiai sužeisti“, o ICE objektui Oregone nebuvo „padaryta didelė žala“.
Jis pridūrė, kad didžioji dalis užfiksuoto smurto buvo „susijusi su (…) protestuotojais ir kontrprotestuotojais“ ir dažniausiai nebuvo nukreipta prieš federalinius pareigūnus ar ICE objektus. K. Immergut, kurios kandidatūrą į federalinių teisėjų gretas 2018 m. iškėlė D. Trumpas, teigė, kad jai reikia daugiau laiko įvertinti „gausybę“ byloje pateikiamų įrodymų.
Ji taip pat sakė, kad nėra įrodymų, jog „smurto epizodus vykdė organizuota grupė, dalyvaujanti ginkluotuose kovos veiksmuose, siekdama neteisėtomis ar antidemokratinėmis priemonėmis perimti valdžios instituciją“.
Oregono generalinis prokuroras Danas Rayfieldas palankiai įvertino šį sprendimą ir pareiškime pažymėjo, kad „nuo pat pradžių šioje byloje buvo siekiama užtikrinti, jog įstatymai būtų taikomi remiantis ne prezidento politinėmis užgaidomis, o faktais“.
Sprendimą palankiai įvertino ir Oregono gubernatorė demokratė Tina Kotek, kuri praėjusį mėnesį socialiniuose tinkluose pareiškė, kad „Oregone nėra karinio įsikišimo būtinybės“. T. Kotek vietos žiniasklaidai sakė, kad nutarties pratęsimas yra „dar vienas mūsų demokratijos ir teisės į savivaldą patvirtinimas“. Valstija „vieningai priešinasi šiam nepageidaujamam, nereikalingam ir Konstitucijai prieštaraujančiam kariniam įsikišimui“, tikino ji.
Teisėja galutinį sprendimą turėtų paskelbti iki penktadienio.
person Lina Linkevičiūtė (ELTA)