JAV sparčiai daugėja politiškai motyvuoto smurto atvejų: ekspertai mato kaltininką

Birželio 18 d. (ELTA).

Po praėjusį savaitgalį Jungtines Amerikos Valstijas sukrėtusio Minesotos įstatymų leidėjos nužudymo ir pasikėsinimų į kelis kitus politikus, šalies žiniasklaidoje šią savaitę aktyviai diskutuojamas politiškai motyvuoto smurto atvejų padažnėjimas.

Ekspertai atkreipia dėmesį į ilgą ir niūrią šio reiškinio istoriją Amerikoje, o pagrindiniu pastaruoju metu paaštrėjusios problemos kaltininku įvardija JAV prezidentą Donaldą Trumpą, į kurio gyvybę pernai taip pat buvo pasikėsinta. Visgi, analitikų teigimu, suversti visą kaltę jo asmeniui nebūtų visiškai teisinga. 

Abiejų pagrindinių partijų politikai pripažįsta jaučiantys grėsmę ir įvardija būtinybę imtis papildomų saugumo priemonių. ELTA apžvelgia JAV žiniasklaidos kalbintų ekspertų įžvalgas apie problemos šaknis ir įstatymų leidėjų dėliojamus akcentus apie dėl šių išpuolių pasikeitusią kasdienybę.

Ilga ir niūri politiškai motyvuoto smurto istorija

„Associated Press“ žurnalistas Nicholas Riccardi pabrėžia, kad Minesotos įstatymų leidėjos iš Demokratų partijos Melissos Hortman nužudymas praėjusį savaitgalį yra tik naujausias ilgos ir didelį susirūpinimą keliančios tokių incidentų istorijos šalyje pavyzdys.

Vien per pastaruosius du mėnesius visą pasaulį apskriejo naujienos apie Vašingtone nužudytus du Izraelio ambasados darbuotojus, išpuolį Kolorado valstijoje naudojant padegamąjį įtaisą mitinge, kurio dalyviai reikalavo paleisti Gazoje įkaitais laikomus izraeliečius, padegtą Pensilvanijos gubernatoriaus Josho Shapiro namą, politikui su šeima minint žydams svarbią šventę, primena žurnalistas.

Jis taip pat mini 1865 m. nužudytą JAV prezidentą Abrahamą Lincolną, juodaodžių linčiavimus pietinėse valstijose nuo XIX a. pabaigos iki XX a. vidurio, garsių figūrų kaip Martino Lutherio Kingo, Johno F. Kennedžio, Malcolmo X ir Roberto F. Kennedžio nužudymus XX a. septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose.

Per pastaruosius 15 metų bene didžiausio atgarsio sulaukė pasikėsinimas nušauti tuometinę Kongreso deputatę Gabrielle Giffords (Demokratų partija) 2011 m. ir Kongreso deputatą Steve\'ą Scalise (Respublikonų partija) bei jo kolegas beisbolo treniruotės metu 2017 m.; kėsinimasis pagrobti Mičigano gubernatorę Gretchen Whitmer (Demokratų partija) 2020 m., siekiant pakurstyti pilietinį karą; Kapitolijaus šturmas 2021 m. sausio 6-ąją (per kurį įstatymų leidėjai nežuvo, tačiau buvo sužeista daugiau nei 100 žmonių, su šiuo užpuolimu siejamos 7 mirtys); užpuoliko įsiveržimas į Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Demokratų partija) namus San Franciske 2022 m. spalį, kurio metu plaktuku sužeistas jos vyras, sužalojimų patyrė ir politikė; ir, be abejo, pasikėsinimas į antros prezidento kadencijos siekiantį Donaldą Trumpą (Respublikonų partija) per mitingą Pensilvanijos valstijoje 2024 m. 

 „Associated Press“, „PBS News“ ir „Time“ kalbinti ekspertai sutaria, kad politiškai motyvuoto smurto atvejų kiekis per pastaruosius keletą metų stipriai išaugo. N. Riccardi teigimu, jų skaičiai, pasak ekspertų, yra didžiausi nuo praėjusio amžiaus septintojo ir aštuntojo dešimtmečių.

„Dabar stebime septintąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį primenančias politines žmogžudystes. Dabartinė situacija skiriasi tuo, kad ji yra dalis prieš maždaug 20 metų prasidėjusio kilimo. Matome, kad per pastaruosius 20–25 metus matome tikslingų smurtinių pasikėsinimų padidėjo 2 000 procentų. Remiantis Merilendo universiteto START centro duomenimis, dabar vidutiniškai turime po tris pasikėsinimus per dieną“, – teigia „PBS News“ kalbinta Amerikos universiteto profesorė, smurtinio ekstremizmo ekspertė Cynthia Miller-Idriss.

„Prieš 20 metų to nebuvo. Šiuo metu tęsiasi ciklas, kuriame (tokie atvejai – ELTA) nėra naujiena, bet politinio smurto atžvilgiu tikrai esame pavojingesnėje ir didesnės rizikos aplinkoje“, – priduria profesorė.

Politikai imasi papildomų saugumo priemonių, ragina „atsikvošėti“

Dėl savo, savo šeimos ir politinių renginių dalyvių saugumo nerimauja abiejų pagrindinių Amerikos partijų atstovai. Reaguodamas į praėjusio savaitgalio tragediją Minesotoje, praėjusiuose JAV prezidento rinkimuose viceprezidento posto siekęs valstijos gubernatorius Timas Walzas netgi nurodė savo viešosios saugos departamentui rekomenduoti vengti politinių renginių, rašo „Politico“.

Minesotos valstijos sekretorius Steve’as Simonas (Demokratų partija) pažymi, kad tokie brutalūs išpuoliai vyksta ne tik jo valstijoje – jie atspindi platesnę politinės neapykantos tendenciją, kurią politikas vadina „liga“.

„Politinis smurtas yra liga. Apmaudu, kad jo atvejų daugėja. Noriu labai aiškiai pasakyti, kad pastaruoju metu turėjome pavyzdžių iš abiejų politinio spektro pusių. Aš tikrai labai nerimauju, kur visa tai nuves“, – sako S. Smithas, kurį cituoja „Politico“.

„(Politinį smurtą – ELTA) vykdyti, skatinti, apsimesti, kad jo nematome – visa tai tik dar labiau nuodys mūsų demokratiją, ir aš – mes visi – dabar turime dirbti sunkiau nei bet kada anksčiau, kad sustiprintume idėją, jog politinius nesutarimus turime spręsti teisėtai, taikiai ir galiausiai prie balsavimo urnų“, – teigia politikas.

Mičigano valstijos sekretorė Jocelyn Benson (Demokratų partija) pažymi grasinimų sulaukianti ne tik internete.

„Prie mano namų rinkosi žmonės, patyrėme „swatting“ atakas (kai buvo melagingai pranešta apie jos namuose vykdomą sunkų nusikaltimą, dėl kurio iškviestos ginkluotos greitojo reagavimo pajėgos – ELTA), gavome pranešimų apie padėtą bombą. Visus tris dalykus patyriau savo namuose. Kai nutinka tokie dalykai, tai yra skaudus priminimas apie realybę, kurioje šiuo metu gyvename“, – pasakoja J. Benson, cituojama „Politico“.

Kongreso narys iš Kalifornijos Jaredas Huffmanas (Demokratų partija) portalui „Politico“ pasakoja apie „pačias įvairiausias apsaugos priemones“, kurių jo kolegos imasi, įskaitant pernai suteiktą galimybę joms naudoti politinės kampanijos lėšas.

Kongreso narys iš Niujorko valstijos Mike’as Lawleris (Respublikonų partija) ragina abi partijas švelninti retoriką.

„Manau, kad abi partijos turi pripažinti, kad kai kurie retoriniai pareiškimai iš tiesų sukelia rimtas pasekmes (turėdamas galvoje pasikėsinimus į D. Trumpo gyvybę – ELTA). Ir tai, kaip apibūdinami įvykiai, kaip žmonės kalba apie valdžios veiksmus, visa tai kenkia viešajai diskusijai ir, atvirai sakant, kelia pavojų žmonių gyvybei. Tikiuosi, kad žmonės atsikvošės, nes tai tikrai destruktyvu“, – respublikonų politiką cituoja „Politico“.

Ekspertai išskiria neatsakingą politikų retoriką, pavojingus signalus iš JAV prezidento

JAV žiniasklaidos kalbinti ekspertai sutinka, kad politiškai motyvuoto smurto nederėtų sieti su viena politine ideologija.

„Matome įvairių ideologijų atstovų smurto atvejus. Jie atrodo labiau atsitiktiniai, chaotiški ir padažnėję“, – sako terorizmą tyrinėjantis Užsienio reikalų tarybos (CFR) narys Jacobas Ware, kurį cituoja „Associated Press“.

„Iš praktinės perspektyvos, didžiausia problema, kurią matome, yra kitą pusę demonizuojančios leksikos naudojimas. Tai vyksta tiek respublikonų, tiek demokratų pusėje“, – pažymi C. Miller-Idriss.

Visgi ryškiausių tokios retorikos pavyzdžių, ekspertės teigimu, rasime Respublikonų partijos tuometinio kandidato į prezidentus D. Trumpo pasisakymuose praėjusių rinkimų kampanijos metu.

„(Jo kalbose kita pusė buvo apibūdinama – ELTA) kaip blogis, demoniška, egzistencinė grėsmė šaliai, demokratijos ateičiai arba kaip vidaus priešas (...) Tai tikrai tokia kalba, kuri kam nors gali sukelti jausmą, kad reikia imtis veiksmų, (toks žmogus gali jaustis – ELTA) priverstas imtis to, ką laiko herojiškais arba patriotiškais veiksmais“, – priduria ji.

J. Ware taip pat atkreipia dėmesį, kad ryškus politinio smurto atvejų padažnėjimas sietinas būtent su D. Trumpu. Šio naujoji administracija, terorizmo eksperto teigimu, uždarė padalinius, kurie tyrė baltųjų viršenybę iškeliančiųjų ekstremizmą, ir federalines teisėsaugos institucijas paskatino skirti mažiau laiko kovai su terorizmu bei teikti pirmenybę nelegaliai šalyje esančių asmenų sulaikymui.

Vienas pirmųjų D. Trumpo veiksmų grįžus į Baltuosius rūmus, primena „Associated Press“ žurnalistas N. Riccardi, buvo malonės suteikimas didžiausio šio amžiaus politiškai motyvuoto smurto incidento – Sausio 6-osios Kapitolijaus šturmo – dalyviams.

„Politico“ taip pat atkreipia dėmesį, kad D. Trumpas neseniai iškėlė idėją suteikti malonę už pasikėsinimą pagrobti Mičigano gubernatorę Gretchen Whitmer (Demokratų partija) nuteistiems asmenims.

Malonės suteikimas tokiais atvejais, anot „Associated Press“ cituojamo George’o Washingtono universiteto politikos mokslų profesoriaus Mato Dalleko, siunčia pavojingą signalą visuomenei.

„Siunčiama labai aiški žinutė, kad, jeigu esi Trumpo rėmėjas, smurtas bus toleruojamas ir galbūt tau už jį netgi bus atlyginta“, – teigia profesorius.

Jam antrina „Politico“ cituojamas Harvardo universiteto politikos mokslų profesorius Steve’as Levitsky.

„Anoks čia raketų mokslas. Tu šlovini Sausio 6-osios sukilimą. Tu suteiki malonę visiems arba beveik visiems (jo dalyviams – ELTA), įskaitant tuos, kurie fiziškai užpuolė policijos pareigūnus, ir elgiesi su jais kaip su herojais. Tu siunti nepažymėtus automobilius su kaukėtais saviveiklininkais agentais, kurie grobia žmones iš gatvių... Tu sukūrei atmosferą, kuri politiškai motyvuotą smurtą ne tik toleruoja, bet ir skatina“, – sako S. Levitsky, kuris yra vienas iš 2018 m. išleistos knygos „Kaip miršta demokratijos“ autorių.

Reaguodamas į M. Hortman nužudymą praėjusį savaitgalį, JAV prezidentas pasmerkė „siaubingą smurtą“. Pirmadienį sugautas įtariamasis, anot jo draugų, buvo dešiniųjų pažiūrų, D. Trumpo rėmėjas ir teisės į abortus priešininkas, rašo „Al Jazeera“. 

Pirmadienį, birželio 16 d., po įtariamojo sulaikymo vykusios spaudos konferencijos metu laikinai einantis pareigas JAV prokuroras Josephas Thompsonas visgi ragino nedaryti skubotų išvadų dėl įtariamojo motyvų.

„Akivaizdu, kad jo pagrindinis motyvas buvo išeiti ir nužudyti žmones. (Visos aukos ir nukentėjusieji) buvo išrinkti valdžios atstovai. Jie visi buvo demokratai. Be to, manau, kad tiems, kurie peržiūrėjo (bylos – ELTA) medžiagą, yra pernelyg spekuliatyvu teigti, kas jį motyvavo ideologijos ar konkrečių klausimų atžvilgiu“, – pirmadienį pažymėjo pareigūnas.