https://jega.lt/naujiena/jav-profesorius-rusija-megina-laimeti-laiko-4648404 content_copy email
JAV profesorius: Rusija mėgina laimėti laiko
Politika agresija prieš Ukrainą Geopolitika Konfliktai Tarptautiniai santykiai Rusija Ukraina Vladimiras Putinas
Ryga, birželio 21 d. (LETA-ELTA).
Nuomonė, kad Rusija artėja prie taško, kai norės pradėti taikos derybas su Ukraina, yra labiau noras nei reali galimybė, konferencijos „Riga StratCom Dialogue 2026“ užkulisiuose duodamas interviu naujienų agentūrai „LETA“ teigė Keiso Vakarų rezervo universiteto Weatherheado vadybos mokyklos Ekonomikos katedros vedėjas ir ekonomikos profesorius Romanas Sheremeta.
Jo nuomone, tai, kad Rusija mūšio lauke nieko nepasiekia, jos ekonomika vargsta, o Ukraina daro poveikį Rusijos naftos gamybos pajėgumams, yra puikūs ženklai, tačiau svarbiausias atgrasymo veiksnys Rusijai yra Vakarų reakcija, kurios, deja, nematyti.
R. Sheremeta atkreipė dėmesį į tai, kad anksčiau kiekvieną kartą, kai Rusija eskaluodavo konfliktą arba jos veiksmai Ukrainoje tapdavo žiauresni ir kruvinesni, Vakarai reaguodavo didindami pagalbą Ukrainai, tačiau šiuo metu nieko panašaus nepastebima.
Būdavo tankų, raketų ir lėktuvų. Dabar – karščiausias karo etapas. Ukrainoje – Kyjive, Odesoje, Dnipre – vyksta daugiausia raketų antskrydžių, jų metu žūsta daugiausia civilių nuo pat plataus masto invazijos pradžios. Taigi dabar turėtume matyti, tiesiogine prasme, maksimalią Vakarų paramą, tačiau taip nėra, pabrėžė jis, pridurdamas, kad šiomis aplinkybėmis savo paramą visiškai sustabdė ir JAV.
Tai matydama, Rusija iš tikrųjų mato Vakarų silpnumą, todėl tiesiog stengiasi laimėti laiko, naujienų agentūrai LETA sakė R. Sheremeta.
Jis nelabai tiki argumentu, kad laikas nėra Rusijos pusėje, nes jis nėra ir Ukrainos pusėje. Pasak profesoriaus, nuvykus į Ukrainą matyti tuščios gatvės, nes žmonės arba paimti į Nacionalinę gvardiją, arba slepiasi, arba išvyko iš šalies. Todėl R. Sheremeta yra visiškai įsitikinęs, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ir Kremlius mano, jog turi daugiau išteklių, kad galėtų išsilaikyti ilgiau nei Ukraina ir, svarbiausia, nei Vakarai.
Dėl šių priežasčių Keiso Vakarų Rezervo universiteto Weatherheado vadybos mokyklos Ekonomikos katedros vedėjas nemano, kad artimiausiu metu galima tikėtis tikrų derybų proceso. „Norint tai pasiekti, turėtume pakeisti naratyvą – pirmiausia JAV, o, atvirai sakant, taip pat ir daugelio galingiausių Europos šalių, įskaitant Prancūziją, Vokietiją ir Italiją. Kol kas to neįvyko“, – baigdamas pasakė R. Sheremeta.
Jis rimtai nerimauja, kad JAV gali pasitraukti iš NATO, o toks susirūpinimas kyla iš jo ilgalamečių D. Trumpo politikos tyrimų.
Nuo pat pirmųjų 2016 m. rinkimų jo retorika, pagal kurią į pirmą vietą iškeliama Amerika, reiškė, kad JAV nenori įsitraukti į jokius su Europa susijusius reikalus. Tai yra, į jokius Europos karus, jokius užsienio karus. Iranas – visai kita istorija. Venesuela – visai kita istorija. Nes tuos karus JAV pradėjo pačios. JAV – arba bent jau dabartinė šalies administracija – rūpinasi tik tais karais, kuriuos pačios pradeda. Jos nesidomi karais, kurie galėtų būti vykdomi prieš Europą; Europa su jais gali susitvarkyti pati. Amerika Europa nesirūpina, pabrėžė profesorius.
Jis išreiškė viltį, kad tokie žmonės kaip JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, kuris visada tvirtai rėmė NATO, ir daugelis kitų pasipriešins D. Trumpo pozicijai; tačiau D. Trumpas yra labai nepriklausomas žmogus, kuris darys viską, ką panorėjęs.
person Jūras Barauskas (ELTA)
Irano vyriausiasis derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas įspėjo Jungtines Valstijas, kad jos neturėtų grasinti Islamo Respublikai, ir pažadėjo, kad „mūsų ginkluotosios pajėgos yra pasirengusios reaguoti“.
Tai sekmė JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimui smogti grupuotei „Hezbollah“ remiančiam Iranui.
Šio mėnesio pradžioje Irano ir JAV pasirašyto susitarimo memorandumo 1 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad abi šalys įsipareigoja „susilaikyti nuo grasinimo jėga ar jėgos panaudojimo viena prieš kitą“.arrow_forward
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius kaltina JAV prezidentą Donaldą Trumpą už Hormuzo sąsiaurio uždarymą ir ragina jį vėl atidaryti.
Hormuzo sąsiauris, svarbus naftos ir dujų transportavimo kanalas, buvo užblokuotas po JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną.
Nors preliminaraus susitarimo pagalba buvo atnaujintas sąsiaurio atidarymas, Iranas vėl jį uždarė po Izraelio atakų Libane.arrow_forward