Vašingtonas, liepos 14 d. (AFP-ELTA).
JAV pirmadienį paskelbė plataus masto kampaniją prieš Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), kuri gali apimti papildomas sankcijas ir spaudimą kitoms šalims sekti amerikiečių pavyzdžiu. Vašingtonas kaltina TBT keliant „netoleruotiną grėsmę JAV suverenumui“. Šį JAV ėjimą antradienį griežtai pasmerkė Europos Sąjunga (ES).
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pareiškė spausianti kitas šalis pasitraukti iš TBT. Šis Vašingtono ėjimas žymi staigią JAV pastangų izoliuoti Hagoje įsikūrusią instituciją ir atimti iš jos politinę bei finansinę paramą eskalaciją.
„TBT ir jo draugai prieš mūsų šalį kariauja ne kulkomis ar raketomis, o įstatymais, susitarimais ir vadinamosios tarptautinės teisės galia“, – vaizdo įraše sakė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.
JAV Valstybės departamentas savo pareiškime nurodė, kad ši kampanija „sistemingai apribos TBT gebėjimą veikti, imtis veiksmų prieš JAV kariškius ar pareigūnus arba kitaip kelti grėsmę JAV suverenumui“.
JAV jau anksčiau taikė sankcijas atskiriems TBT pareigūnams, kuriuos laikė grėsme JAV interesams, tačiau naujoji „visos JAV administracijos lygmens“ kampanija darys spaudimą kitoms šalims, „kad jos pasitrauktų iš TBT ir nutrauktų bet kokią finansinę paramą teismui“, naujienų agentūrai AFP sakė Valstybės departamento pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.
Vadina „grėsme Amerikai“
2025 m. vasario mėn., netrukus po to, kai prezidentas D. Trumpas grįžo į Baltuosius rūmus, Vašingtonas dėl Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu TBT išduoto arešto orderio, susijusio su karu Gazos Ruože, įšaldė kelių teismo pareigūnų turtą ir jiems įvedė draudimus atvykti į šalį.
Tačiau pirmadienį Valstybės departamentas sutelkė dėmesį į, pasak jo, TBT keliamą „netoleruotiną pavojų JAV suverenumui“, teigdamas, esą teismas teigia turįs „teisę patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir net įkalinti amerikiečius kariškius bei pareigūnus, veikiančius Amerikos nacionalinių interesų labui“.
„Amerikiečiai niekada tam nepritarė, o visi JAV prezidentai nuo TBT ratifikavimo laikėsi nuomonės, kad TBT neturi jurisdikcijos amerikiečių atžvilgiu“, – teigiama departamento pareiškime.
M. Rubio pridūrė, kad TBT „kelia grėsmę kiekvienam mūsų politinės ir teisinės sistemos aspektui“ ir kad TBT jau nebėra „siauro taikymo atsargos priemonė“, skirta baudžiamajam persekiojimui „tik už pačius sunkiausius nusikaltimus... kai šalies teismai to padaryti negalėjo“, koks esą buvo anksčiau.
Pasak minėto Valstybės departamento pareigūno, bus ne tik įvedami papildomi finansiniai ir kelionių apribojimai su teismu susijusiems asmenims, bet ir daromas spaudimas kitoms šalims sekti JAV pavyzdžiu, skiriant ypatingą dėmesį JAV paramos gavėjoms.
„Su susidomėjimu stebėsime, kurios šalys prisijungs prie mūsų kovojant su šia grėsme amerikiečiams, pasirengusiems paaukoti savo gyvybę, kad apsaugotų kitus. Nors šiais raginimais siekiama atkreipti dėmesį į TBT piktnaudžiavimus ir grėsmę amerikiečiams bei kitoms valstybėms, šalys, kurios atsisako atmesti TBT neteisėtą autoritetą, bet tuo pačiu remiasi JAV pagalba, greičiausiai bus stebimos atidžiau“, – perspėjo jis.
Abejonių dėl TBT amerikiečiai neslėpė dar iki D. Trumpo kadencijos. Vašingtonas, kaip ir Tel Avivas, neratifikavo tarptautinės sutarties, kuria buvo įsteigtas TBT, ir atmetė teismo jurisdikciją su JAV ir Izraeliu susijusiose bylose.
JAV kampaniją prieš TBT griežtai pasmerkė ES
Antradienį JAV grasinimus TBT griežtai pasmerkė Europos Sąjunga (ES).
„Esame tvirtai įsipareigoję tarptautiniam baudžiamajam teisingumui ir kovai su nebaudžiamumu. Grasinimai teismo išrinktiems pareigūnams, personalui ar su teismu bendradarbiaujantiems asmenims arba atakos prieš juos yra paprasčiausiai nepriimtinos“, – pabrėžė ES atstovas spaudai Anouaras El Anouni.
TBT teisėjų ieškinys
Trys TBT teisėjai, kuriems D. Trumpo administracija įvedė sankcijas, birželį pateikė ieškinį prieš JAV prezidentą ir kitus aukšto rango JAV pareigūnus. Teisėjų teigimu, minėtos priemonės jiems įvestos neteisėtai.
Niujorke pateiktame ieškinyje Kanados teisėja Kimberly Prost, Ugandos teisėja Solomy Balungi Bossa ir Benino teisėja Reine Adelaide Sophie Alapini-Gansou teigė, kad sankcijos buvo „neteisminio spaudimo“ priemonė.
2002 m. įsteigtas TBT persekioja asmenis, kaltinamus sunkiausiais nusikaltimais, įskaitant karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą.
Rusija irgi nėra TBT narė. Jos prezidentui Vladimirui Putinui nuo 2023 m. kovo mėn. išduotas TBT arešto orderis.
person Marius Jakštas (ELTA)