JAV iždo sekretorius: sprendimą dėl bet kokio susitarimo su Iranu priims prezidentas
Politika Hormūzo sąsiauris Iranas Tarptautiniai santykiai Geopolitika JAV užsienio politika Donaldas Trumpas Iranas Omanas
Vašingtonas, gegužės 29 d. (dpa-ELTA).
Sprendimą dėl bet kokio susitarimo dėl karo su Iranu pabaigos priims Jungtinių Valstijų prezidentas, pareiškė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.
Jis tokią pastabą išsakė po to, kai pasirodė pranešimų, jog abiejų šalių derybininkai susitarė pratęsti paliaubas 60 dienų ir pradėti derybas dėl Teherano branduolinių planų.
Administracijos narys atsisakė komentuoti susitarimo projektą, kai ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje atsakinėjo į klausimus.
Apie susitarimą pranešta susvyravus trapioms paliauboms prieš tris mėnesius prasidėjusiame konflikte, nes JAV ir Iranas apsikeitė naujomis atakomis.
Keletą kartų paspaustas žiniasklaidos atstovų dėl pranešimų apie preliminarų susitarimą, S. Bessentas tvirtino, kad apie šį klausimą su prezidentu Donaldu Trumpu nekalbėjo.
„Visada klaidinga užbėgti už akių prezidentui, todėl sprendimą priims prezidentas“, – pridūrė jis.
Tačiau S. Bessentas dar kartą pabrėžė D. Trumpo reikalavimus, kad nebus jokio susitarimo, jei Teheranas nesutiks atverti Hormuzo sąsiaurio, neatsikratys savo prisodrinto urano ir nepažadės nekurti branduolinio ginklo.
Kiek anksčiau jis pažymėjo: „Jis nesutiks su blogu susitarimu, jis sudarys puikų susitarimą Amerikos žmonėms.“
S. Bessentas taip pat nurodė, kad Omano ambasadorius Vašingtone Talalas Alrahbi patikino jį, jog ši Persijos įlankos valstybė „neplanuoja imti rinkliavų sąsiauryje“.
JAV prezidentas buvo įspėjęs Omaną, kad jis turės „elgtis kaip ir visi kiti, kitaip turėsime juos susprogdinti“, nes prieš tai pasirodė pranešimų, jog ši šalis derėjosi su Iranu dėl laivų, kurie naudojasi strateginiu vandens keliu, apmokestinimo.
Kalbėdamas apie pokalbį telefonu su T. Alrahbi, S. Bessentas žurnalistams sakė: „Kaip jis minėjo, mūsų šalys 200 metų palaiko gerus santykius. Jis nori, kad jų būtų dar 200.“
„Pasakiau jam, kad tai pasmerkta žlugti, ir jis nenorėjo rizikuoti, jog Omano asmenims arba Omano finansų institucijoms būtų taikomos sankcijos“, – pridūrė iždo sekretorius.
person Lina Linkevičiūtė (ELTA)
Donaldas Trumpas vykdo plataus masto imigracijos griežtinimo kampaniją, įskaitant deportaciją žmonių į trečiąsias šalis. Gana laikinai priima Vakarų Afrikos gyventojus, prieš išsiųsdama juos į jų kilmės šalis. Vis dėlto, nežinoma kiek asmenų sudarė naujausią deportuotųjų grupę.arrow_forward
Prancūzijos orų tarnyba Meteo-France perspėjo apie galimas stiprias audras, kurios gali padaryti galą rekordiniam karščiui, dėl kurio Europoje mirė daugybė žmonių.
Per šią karščio bangą Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Portugalijoje buvo užfiksuotos karščiausios gegužės mėnesio dienos.
Meteo-France specialistas Mattieu Sorelis teigė, kad labai tikėtina, jog šią vasarą šalį užklups dar ekstremalesnės karščio bangos.arrow_forward
Tūkstančiai klimato aktyvistų Berlyne protestavo prieš Vokietijos vyriausybės planus statyti naujas dujomis kūrenamas elektrines, reikalaujant plėsti atsinaujinančios energijos gamybą.
Organizatoriai, įskaitant aplinkosaugos organizacijas „Fridays for Future“, „Greenpeace“, BUND ir „Campact“, teigė, kad ateitis priklauso atsinaujinančiai energetikai, o ne naujoms priklausomybėms nuo iškastinio kuro.
Šeštadienio protestas įvyko po daugybės protestų visoje Šiaurės Reino ir Vestfalijos žemėje, per kuriuos aktyvistai įžengė į įmonės patalpas ir užėmė geležinkelio bėgius.arrow_forward
Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko pirmasis pavaduotojas Oleksandras Kornijenka teigė, kad Ukraina sparčiai vysto gynybos sektorių, bet trūksta oro gynybos balistinių, priešraketinės gynybos pajėgumų. Pabrėžė, kad Ukrainai reikia naujų finansinių indėlių, siekiant išlaikyti šį tempą ir pasiekti ilgalaikę taiką. Taip pat minėjo, kad Rusijos vykdomi išpuoliai tik stiprina Ukrainos ryžtą ir vienybę.arrow_forward