JAV „gynybinių“ operacijų Irane tikslais pradėjo naudotis JK bazėmis

Vašingtonas, kovo 7 d. (AFP-ELTA).

Jungtinės Valstijos per karą Artimuosiuose Rytuose pradėjo naudoti britų bazes, kad galėtų vykdyti tam tikras operacijas prieš Iraną, šeštadienį paskelbė Jungtinės Karalystės vyriausybė.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija pranešė, kad JAV pradėjo naudoti karines bazes „konkrečioms gynybinėms operacijoms, siekiant užkirsti kelią Iranui leisti raketas į regioną“.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris supykdė JAV prezidentą Donaldą Trumpą, nes iš pradžių atsisakė dalyvauti prieš savaitę – vasario 28 d. – prasidėjusiame JAV ir Izraelio kare su Iranu.

Paskiau jis sutiko patenkinti JAV prašymą leisti „konkrečiam ir ribotos apimties gynybiniam tikslui“ naudoti dvi britų karines bazes.

Tos bazės – tai Ferfordo bazė Glosteršyre vakarų Anglijoje ir bendra Jungtinės Karalystės bei JAV Diego Garsijos bazė Čagoso salose Indijos vandenyne.

Naujienų agentūros AFP fotografas matė, kaip šeštadienį Ferforde nusileido JAV oro pajėgų bombonešis „B-1 Lancer“.

Ant šios bazės kilimo ir tūpimo tako taip pat buvo galima matyti amerikietišką lėktuvą „C-5 Galaxy“. Tuo tarpu netoli bazės vyko karo priešininkų protestas.

D. Trumpas yra pareiškęs, kad yra „nepatenkintas Jungtine Karalyste“ ir pašiepė K. Starmerį, sakydamas, kad „turime reikalų ne su Winstonu Churchilliu“.

Buvęs žmogaus teisių advokatas K. Starmeris gynė savo pradinę poziciją, teigdamas, kad bet koks Jungtinės Karalystės sprendimas „visada turi turėti teisėtą pagrindą ir įgyvendinamą, gerai apgalvotą planą“.

Jis taip pat tvirtino, kad buvo teisus, pakeisdamas savo poziciją, nes Irano atsakas raketomis ir dronais į JAV ir Izraelio smūgius kelia grėsmę Didžiosios Britanijos interesams ir sąjungininkams regione.

K. Starmerio valdančiosios Leiboristų partijos įstatymų leidėjai vis dar negali pamiršti katastrofiško buvusio ministro pirmininko Tony Blairo sprendimo paremti JAV vadovaujamą invaziją į Iraką 2003 m.

Penktadienį bendrovės „Survation“ paskelbta 1 045 britų apklausa parodė, kad 56 proc. respondentų manė, jog K. Starmeris buvo teisus, nuspręsdamas nedalyvauti suduodant pirmuosius smūgius. Tik 27 proc. respondentų manė, kad jis pasielgė neteisingai.