Politika Dronai Gynyba Nacionalinis saugumas Jungtiniai Arabų Emyratai
Abu Dabis, gegužės 17 d. (AFP-ELTA).
JAE Abu Dabio emyrate sekmadienį netoli atominės elektrinės kilo gaisras dėl bepiločio orlaivio smūgio, pranešė valdžios institucijos, tačiau neužsiminė apie jokius sužeidimus ar poveikį radiacijos lygiui.
JAE gynybos ministerija nurodė, kad į objektą nukreiptas dronas buvo vienas iš trijų, „įskridusių į šalį iš vakarinės sienos pusės“.
Sviedinys pataikė į „elektros generatorių už Barakos atominės elektrinės vidinio perimetro Al Dafros rajone“.
„Vyksta tyrimai, siekiant nustatyti atakų šaltinį, o atnaujinta informacija bus pateikta užbaigus tyrimus“, – pridūrė ministerija.
Irano remiamos ginkluotos grupuotės, turinčios bepiločių orlaivių, yra įsikūrusios Irake, o Teherano sąjungininkai Jemene – hučių sukilėliai – taip pat turi kovinių dronų.
JAE „griežčiausiai pasmerkė neišprovokuotą teroristinį išpuolį“ ir „jokiomis aplinkybėmis netoleruos jokios grėsmės savo saugumui ir suverenitetui“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
„Šie išpuoliai yra pavojinga eskalacija, nepriimtinas agresijos aktas ir tiesioginė grėsmė šalies saugumui“, – priduriama jame.
Barakos atominė elektrinė, pradėjusi veikti 2020 m., yra už 200 km į vakarus nuo JAE sostinės Abu Dabio, netoli sienų su Saudo Arabija ir Kataru.
Ji tenkina iki ketvirtadalio naftos turtingos šalies elektros energijos poreikių, 2024 m. teigė valstybinė operatorė „Emirates Nuclear Energy Company“.
JT branduolinės agentūros vadovas Rafaelis Grossi pasmerkė išpuolį.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) socialiniame tinkle paskelbė, kad R. Grossi išreiškė „didelį susirūpinimą dėl šio incidento ir teigia, kad karinė veikla, kelianti grėsmę branduolinei saugai, yra nepriimtina“.
JAE buvo antroji šalis regione po Irano, pastačiusi branduolinę jėgainę – ir pirmoji arabų pasaulyje.
Abu Dabio pareiškimuose nenurodyta, iš kur buvo paleistas dronas, tačiau JAE neseniai apkaltino Iraną, kad šis rengia atakas prieš jų energetikos ir ekonominę infrastruktūrą.
Teheranas pradėjo atsakomuosius smūgius visame regione po to, kai vasario 28 d. JAV ir Izraelis smogė Iranui, nužudydami aukštus jo vadovus ir sukeldami didesnio masto karą.
Iranas apkaltino JAE ir kitus JAV sąjungininkus Persijos įlankoje, kad jie leidžia JAV pajėgoms vykdyti atakas iš savo teritorijos. JAE piktai atmetė Irano pranešimus, esą jie patys aktyviai vykdė atakas.
Balandžio 8 d. Vašingtonas ir Teheranas susitarė dėl paliaubų, tačiau taikos derybos įstrigo, o pavieniai išpuoliai tęsiasi.
person Živilė Aleškaitienė (ELTA)