J. Juškaitė apie Seimo nariams skirtą klausimyną dėl partnerystės įstatymo: žiūrėčiau skeptiškai

Vilnius, liepos 5 d. (ELTA).

Seimo narius pasiekus klausimynui, kuris turėtų padėti parengti naują partnerystės įstatymo projektą, Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė šią iniciatyvą vertina gana skeptiškai. Nors, pasak jos, Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) sudarytas klausimynas yra teisingas, J. Juškaitė svarsto – kokių sprendimų bus imtasi, jeigu parlamentarų atsakymai neatlieps Konstitucinio Teismo (KT) išvadų dėl partnerystės instituto.

„Manau, kad pats klausimynas yra neblogas, (…) teisingai surašytas, kad iš esmės jis atitinka tiek 2025 m. KT, tiek ankstesnių teismo nutarimų bazę. Klausimynas yra suformuotas oriai – nėra kalbama apie kažkokius bandymus pažeminti tos pačios lyties šeimas, pavadinti jas kažkaip kitaip, yra suvokiama, kad yra daugybė sričių ir daugybė situacijų, kuriose teisių klausimai yra neišspręsti iki šiol“, – Eltai sakė centro vadovė. 

Pasak J. Juškaitės, klausimynas, kaip įrankis, gali būti naudingas, siekiant sužinoti realią Seimo narių poziciją nagrinėjamu klausimu. Tačiau, centro vadovės teigimu, problemų gali kilti, jei Seimo narių nuomonė įpareigotų Teisingumo ministeriją parengti KT nuostatoms prieštaraujantį projektą. 

„Pasitikrinti temperatūrą, žinoma, galima ir suprasti kažkokias linijas, bet ar tai turės kažkokį praktinį rezultatą – aš gal, sakykime, kiek skeptiškai žiūrėčiau“, – kalbėjo J. Juškaitė. 

„Klausimas – o kas, jeigu Seimo nariai atsakys į visus klausimus „ne“? Arba atsakys, tarkime, į kokį nors vieną klausimą „taip“, ir tas mūsų bendras vardiklis, kurį galima bus išvesti, bus gerokai žemiau negu KT, Konstitucinės doktrinos nustatytas lygmuo?“ – kėlė klausimus ji.

J. Juškaitės teigimu, jei Teisingumo ministerija rengtų įstatymo projektą, remdamasi vien parlamentarų nuomone, kiltų rizika, jog šis teisės aktas po kiek laiko neišvengiamai pasiektų KT. 

„Negi Seimas priiminės tokį teisės aktą, kurį, sakykime, priėmus, iš esmės bus dvejų–trejų metų laiko klausimas, kada tas teisės aktas atsidurs KT su individualiu konstituciniu skundu, ir vėl mes turėsime tą situaciją, kai dar po trejų ar ketverių metų vėl bus KT nutarimas, kuris sakys: žiūrėkite, mes jau 2025 m. pasakėme, kokios yra normos (…) – negi mes vėl iš naujo tą darysime?“ – Eltai sakė Žmogaus teisių centro vadovė.

„Tai būtų absurdas, nelogiška. Iš esmės, tai būtų ne tik pasityčiojimas iš LGBT bendruomenės, bet (…) ir tam tikro prasto politinio signalo nusiuntimas apie tai, kaip galvoja politikai apie KT“, – tikino ji.

Teisingumo ministerija dėl projekto ketina tartis ir su žmogaus teisių organizacijomis

Savo ruožtu Teisingumo ministerija nurodo, kad, rengiant įstatymo projektą, bus remiamasi žmogaus teisių organizacijų bei mokslo institucijų įžvalgomis. Tuo metu apie tai, kokios yra Seimo narių pozicijos, bus diskutuojama su Seimo ŽTK atstovais.

„Siekdami konstruktyvaus dialogo ir efektyvaus teisėkūros proceso, artimiausiu metu planuojame susitikimą su suinteresuotomis organizacijomis, kuris bus skirtas išklausyti organizacijų pozicijas dėl esminių partnerystės teisinio reguliavimo krypčių ir aspektų. Vėliau bus rengiami konkretūs teisės aktų projektai, kurie bus pateikti suinteresuotoms institucijoms, organizacijoms išvadoms gauti ir visuomenei susipažinti“, – Eltai nurodė teisingumo ministro patarėja Virginija Vervečkaitė.

„Teisingumo ministerijos žiniomis, šį klausimyną (dėl Civilinės partnerystės projekto – ELTA) išplatino Seimo Žmogaus teisių komitetas. Teisingumo ministerija, spręsdama dėl partnerystės instituto teisinio reguliavimo, glaudžiai bendradarbiauja su Seimo Žmogaus teisių komitetu, taigi tikimės, kad bendros pastangos padės rasti efektyviausius sprendimus šioje srityje“, – aiškino ji. 

Kaip skelbta anksčiau, pirmadienį Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas, socialdemokratas Laurynas Šedvydis parlamentarams išsiuntė klausimyną dėl partnerystės institutą reglamentuojančio įstatymo projekto. Viliamasi, kad tokia apklausa Teisingumo ministerijai padės parengti teisės aktą, kuris galėtų sulaukti reikiamo politikų palaikymo.

ELTA primena, kad balandžio mėnesį KT konstatavo – tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė Civilinio kodekso (CK) straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.

Šiuo metu CK įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę. 

Teismas savo nutarime akcentavo, kad, atsižvelgiant į tai, poros dėl partnerystės įregistravimo gali kreiptis į teismus.

Praėjusios kadencijos Seimas bandė išspręsti partneriams aktualų klausimą, siūlydami Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Klausimas yra įveikęs dvi stadijas Seime – trūksta paskutinio balsavimo.