J. D. Vance\'as: Los Andžele vis dar reikia karių

Los Andželas, birželio 21 d. (AFP-ELTA).

JAV viceprezidentas J. D. Vance\'as  penktadienį pareiškė, kad šį mėnesį į Los Andželą dislokuoti tūkstančiai karių vis dar reikalingi, nepaisant to, kad iki tol aktyviai protestavusiame mieste jau savaitę vyrauja santykinė ramybė.

Prezidentas Donaldas Trumpas po demonstracijas sukėlusių imigracijos pareigūnų reidų į miestą nusiuntė apie 4 000 Nacionalinės gvardijos narių ir 700 jūrų pėstininkų, esą siekdamas apsaugoti federalinę nuosavybę ir personalą.

„Deja, kariai ir jūrų pėstininkai čia vis dar yra labai reikalingi, nes jie baiminasi, kad situacija vėl gali paaštrėti“, – žurnalistams Los Andžele sakė JAV viceprezidentas.

Jis kalbėjo kitą dieną po to, kai apeliacinis teismas nusprendė, kad D. Trumpas gali toliau kontroliuoti Kalifornijos nacionalinę gvardiją, kuri įprastai priklauso gubernatoriaus Gavino Newsomo jurisdikcijai.

Kalifornijos politikai aštriai kritikavo JAV prezidentą už kariuomenės panaudojimą, sakydami, kad toks veiksmas eskalavo protestus, kuriuos galėjusi viena suvaldyti vietos teisėsauga.

Demonstracijos buvo daugiausia taikius ir vyko tik nedidelėje Los Andželo, antro pagal dydį JAV miesto, dalyje, nors būta ir smurto bei vandalizmo atvejų.

„Jei leidžiate smurtingiems riaušininkams deginti didžiuosius Amerikos miestus, tada mes, be abejo, siųsime federalines teisėsaugos pajėgas, kad apsaugotų žmones, kuriuos prezidentas buvo išrinktas apsaugoti“, – sakė viceprezidentas, pridurdamas, kad esant poreikiui D. Trumpas jas vėl dislokuos.

Respublikonas toliau kaltino G. Newsomą – galimą pretendentą į Demokratų partijos kandidatus prezidento rinkimuose 2028 m. – ir Los Andželo merę Karen Bass protestų kurstymu.

G. Newsomas ir K. Bass pasmerkė riaušes ir smurtą prieš teisėsaugos institucijas, bet tuo pačiu apkaltino D. Trumpo administraciją sukūrus krizę mieste.

Los Andželo merė penktadienį per spaudos konferenciją atsakė į viceprezidento kaltinimus, jį  patį apkaltindama atvirai meluojant. Ji taip pat pridūrė, kad vietos teisėsaugos institucijos tinkamai tvarkėsi su protestuotojų minia.

„Kaip drįstate aiškinti, kad miesto politikai skatina smurtą. Mes išlaikėme taiką. Jūs žinote, kad čia buvę federaliniai pareigūnai saugojo federalinį pastatą ir minios kontrolės veiksmuose nedalyvavo“, – sakė K. Bass.

Merės teigimu, nereikėtų pernelyg sureikšminti net ir vandalizmo atvejų.

„Kalbame apie kelis šimtus žmonių, kurie nebūtinai yra susiję su taikiomis protestų akcijomis. Los Andželas yra 500 kvadratinių mylių ploto miestas, o bet kokie neramumai vyko maždaug 2 kvadratinių mylių plote“, – sakė ji, apkaltindama JAV viceprezidentą provokacijomis ir visuomenės skaldymu.

Senatorių J. Padilla išvesdino jėga

Daug Los Andželo gyventojų pyksta dėl imigracijos reidų, vykdomų pagal D. Trumpo planą deportuoti didelį skaičių nelegalių migrantų visoje šalyje.

Pasipiktinimas dėl kaukėtų, ginkluotų imigracijos agentų taip pat sukėlė protestus kitose miestuose, įskaitant San Franciską, Niujorką, Čikagą ir San Antonijų.

Įtampa pasiekė aukščiausią tašką praėjusią savaitę, kai spaudos konferencijos metu mėginęs užduoti klausimą vidaus saugumo sekretorei Kristi Noem buvo surakintas ir jėga išvesdintas Kalifornijos senatorius Alexas Padilla iš Demokratų partijos.

Kalbėdamas apie incidentą, JAV viceprezidentas pavadino senatorių „Jose“.

„Tikėjausi, kad Jose Padilla bus čia, kad užduotų klausimą, bet, deja, manau, jis nusprendė neateiti, nes jokio teatro čia nebuvo“, – sakė J. D. Vance\'as.

Los Andželo merę šis pasisakymas įsiutino.

„Kaip drįstate jo negerbti ir vadinti jį „Jose“. Bet manau, kad jums jis niekuo neišsiskiria iš kitų“, – sakė K. Bass.

Senato mažumos lyderis Chuckas Schumeris teigė, kad elgesys su A. Padilla „dvokia totalitarizmu“, o Baltieji rūmai atsakė – nepaisaydami tai paneigiančių vaizdo įrašų, – kad senatorius „rengėsi pulti sekretorę Noem“.