Izraelis neketina trauktis iš Pietų Libano net ir pasibaigus karui su „Hezbollah“
Politika karas Artimuosiuose Rytuose Konfliktai Nacionalinis saugumas Artimųjų Rytų politika Izraelis Libanas Hezbollah
Tel Avivas, kovo 31 d. (AFP-ELTA).
Izraelio kariuomenė nesitrauks iš dalies Pietų Libano teritorijos net ir pasibaigus dabartiniam karui su grupuote „Hezbollah“, antradienį pareiškė šalies gynybos ministras Israelis Katzas.
„Operacijos pabaigoje Izraelio gynybos pajėgos įsitvirtins apsaugos zonoje Libano teritorijoje – gynybinėje linijoje, apsaugančioje nuo prieštankinių raketų – ir išlaikys saugumo kontrolę visoje teritorijoje iki Litani upės“, – Izraelio Gynybos ministerijos paskelbtame vaizdo įraše sakė I. Katzas, turėdamas galvoje apie 30 kilometrų atstumu nuo sienos su Izraeliu tekančią upę.
Jis teigė, kad daugiau nei 600 tūkst. iš ten pasitraukusiems Libano gyventojams bus „visiškai užkirstas kelias“ grįžti į namus tol, kol nebus užtikrintas Izraelio šiaurinės dalies saugumas.
„Visi namai kaimuose, esančiuose prie sienos su Libanu, bus nugriauti Gazos Ruožo Rafacho ir Beit Hanouno miestų pavyzdžiu, siekiant kartą ir visiems laikams pašalinti prie sienos esančias grėsmes (Izraelio – ELTA) šiaurės gyventojams“, – pridūrė I Katzas.
Rafachą ir Beit Hanouną Izraelio pajėgos sulygino su žeme per dvejų metų karą su „Hamas“ Gazos Ruože, išprovokuotą palestiniečių grupuotės atakos pietiniame Izraelyje 2023 m. spalio mėn.
Libanas į dabartinį karą Artimuosiuose Rytuose buvo įtrauktas po to, kai Teherano remiama „Hezbollah“ kovo 2 d. paleido raketas į Izraelio teritoriją, keršydama už Islamo Respublikos aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą.
Izraelis atsakė plataus masto smūgiais visame Libane ir sausumos puolimu Libano Pietuose.
Libano valdžios institucijos teigimu, nuo karo veiksmų pradžios žuvo daugiau nei 1,2 tūkst. žmonių, daugiau nei 1 mln. kitų buvo priversti palikti namus.
Sekmadienį žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ pranešė nusiuntusi I. Katzui laišką, kuriame išreiškė „gilų susirūpinimą dėl Izraelio pareigūnų pastarojo meto pareiškimų, kurie pakerta pagarbą tarptautinei humanitarinei teisei ir norą jos laikytis“.
„Šis susirūpinimas kyla atsižvelgiant į platesnę Izraelio pajėgų karo teisės pažeidimų tendenciją“, – teigiama laiške, kurio kopiją išplatino organizacija.
„Human Rights Watch“ citavo I. Katzo kovo 16 d. pareiškimus, kuriuose jis taip pat grasino neleisti iš regiono piečiau Litani upės pabėgusiems žmonėms ten grįžti.
„Draudimo civiliams gyventojams grįžti naudojimas kaip derybų įrankio yra priverstinis perkėlimas, kuris yra draudžiamas pagal karo teisę ir gali būti laikomas karo nusikaltimu“, – teigė organizacija.
Izraelio kariuomenės atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Nadavas Shoshani antradienį žurnalistams sakė, kad nuo karo pradžios „Hezbollah“ Izraelio linko paleido „nuo 4 iki 5 tūkst.“ raketų, bepiločių orlaivių ir minosvaidžių šūvių – dalį jų į Izraelio karius, dalį į civilius gyventojus.
person Marius Jakštas (ELTA)
Sekmadienį, Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius pranešė, kad kariuomenė ir policija aptiko dvi kuprines su sprogmenimis netoli dujotiekio, vedančio į Vengriją.
Kuprinėse buvo „du dideli sprogmenų paketai su detonatoriais“, kurie buvo rasti Kanjižoje, šiaurinėje Serbijos dalyje, už keleto šimtų metrų nuo dujotiekio „Balkan Stream“, kuris yra dujotiekio „TurkStream“ tęsinys.
Vučičius teigė, kad sprogmenys galėjo „kelti pavojų daugelio žmonių gyvybei“ ir padaryti didelę žalą dujotiekiui, todėl jis informavo Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną apie šį incidentą.arrow_forward
Nepaisant iššūkių, susijusių su klientų aprūpinimu šalmais, Susisiekimo ministerija neplanuoja keisti šiemet įsigaliojusios tvarkos. „Bolt“ skelbė, kad per kovo mėnesį neteko 70 proc. (apie 1,5 tūkst.) šalmų, tačiau ministerija pabrėžia, kad nuomotojas privalo suteikti šalmą. Nuo 2026-ųjų bus įpareigojama visus elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus užsidėti ir užsisegti šalmą.arrow_forward
Prokuratūra prašo palikti galioti Antanui Kandrotui, pravarde Celofanas, anksčiau paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę byloje dėl galimų mokestinių nusikaltimų. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo jo ir jo bendrininkų bylą dėl kaltinimų sukčiavimu ir neteisėtu disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, nuosprendį skelbs gegužę. Kandrotas prašė dar nebaigti bylos, o sulaukti duomenų iš Vokietijos, tačiau teisėjai šio prašymo netenkino.arrow_forward