Politika karas Artimuosiuose Rytuose Artimųjų Rytų politika Žmogaus teisės Geopolitika Izraelis Artimieji Rytai
Jeruzalė, kovo 31 d. (AFP-ELTA).
Izraelio parlamentas pirmadienį pritarė įstatymo projektui, kuris leistų įvykdyti mirties bausmę palestiniečiams, nuteistiems pagal kaltinimus terorizmu dėl mirtinų išpuolių. Šis žingsnis buvo sukritikuotas kaip diskriminacinis ir iš karto buvo užginčytas teisme.
Už naująjį teisės akto projektą, kurį aktyviai rėmė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben Gviras, balsavo 62 įstatymų leidėjai, o 48 buvo prieš. Vienas parlamentaras susilaikė, o likę balsavime nedalyvavo.
I. Ben Gviras prieš balsavimą į atlapą buvo įsisegęs kilpos formos ženkliuką, simbolizuojantį jo paramą šiam įstatymui.
„Mes sukūrėme istoriją!!! Pažadėjome. Ištesėjome“, – po balsavimo socialiniame tinkle „X“ parašė jis.
Pagal šį įstatymo projektą mirties bausmė taptų numatytąja bausme palestiniečiams Izraelio okupuotame Vakarų Krante, pripažintiems kaltais dėl tyčinių mirtinų išpuolių, kuriuos Izraelio karo teismas įvertintų kaip „teroro aktus“. Palestiniečiai Vakarų Krante yra automatiškai teisiami Izraelio karo teismuose.
Įstatymo projekte pažymima, kad „ypatingomis aplinkybėmis“ bausmė gali būti sumažinta iki laisvės atėmimo iki gyvos galvos.
Europos Taryba pareiškė, kad šio įstatymo priėmimas yra „rimta regresija“. Tuo metu Jungtinės Valstijos pirmadienį nurodė, kad gerbia „suverenią Izraelio teisę nustatyti nuosavus įstatymus ir bausmes asmenims, nuteistiems dėl terorizmo“.
„Tikime, kad visos tokios priemonės bus įgyvendinamos užtikrinant teisingą teismo procesą ir laikantis visų taikytinų teisingo teismo proceso garantijų ir apsaugos priemonių“, – sakė Valstybės departamento atstovas.
Pagal teisės akto projektą Izraelio baudžiamuosiuose teismuose tas, „kas tyčia sukelia asmens mirtį, turėdamas tikslą pakenkti Izraelio piliečiui ar gyventojui ir ketinimų padaryti galą Izraelio valstybės egzistavimui, bus nuteistas mirties arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme“.
Baudžiamieji teismai teisia Izraelio piliečius, įskaitant palestiniečius ir Rytų Jeruzalės gyventojus.
Įstatymo projekte numatyta, kad mirties bausmė būtų vykdoma pakariant, ir priduriama, kad ji turėtų būti įvykdyta per 90 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo, su galimybe atidėti vykdymą iki 180 dienų.
Šis teisės aktas, regis, prieštarauja Izraelio pagrindiniams įstatymams, kurie draudžia savavališką diskriminaciją, ir netrukus po to, kai jis buvo priimtas, pirmaujanti žmogaus teisių grupė paskelbė, kad pateikė prašymą Aukščiausiajam Teismui, reikalaudama, kad įstatymas būtų anuliuotas.
Sekmadienį Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Italija pareiškė „didelį susirūpinimą“ dėl šio įstatymo, kuris, pasak jų, gali „pažeisti Izraelio įsipareigojimus dėl demokratinių principų“.
Nors Izraelyje mirties bausmė taikoma už nedidelį nusikaltimų skaičių, žydų valstybė yra tapusi de facto mirties bausmę panaikinusia šalimi – paskutinis asmuo, kuriam 1962 m. buvo įvykdyta mirties bausmė, buvo nacių Holokausto vykdytojas Adolfas Eichmannas.
Izraelis yra okupavęs Vakarų Krantą nuo 1967 m. Po to, kai „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį 2023 m. spalio 7 d. sukėlė karą Gazos Ruože, ten padaugėjo smurto atvejų.
person Lina Linkevičiūtė (ELTA)