Izraelio kariuomenė teigia baigusi dislokavimą Pietų Libane
Jeruzalė, balandžio 7 d. (AFP-ELTA).
Izraelio kariuomenė antradienį pranešė, kad baigė dislokuoti sausumos pajėgas palei vadinamąją gynybos liniją Pietų Libane, kur kovoja su Irano remiama „Hezbollah“ grupuote. Kariuomenė nepateikė jokių geografinių duomenų apie tolimiausią tašką, iki kurio jos kariai pasistūmėjo gilyn į Libano teritoriją.
Izraelio žiniasklaida pranešė, kad kariuomenė šiuo metu neketina stumti karių toliau nei per maždaug 20 kilometrų į šiaurę nuo Izraelio ir Libano sienos.
„Šiame etape Izraelio gynybos pajėgų kariai baigė dislokuotis palei prieštankinių raketų gynybos liniją ir toliau veikia šioje teritorijoje, siekdami sustiprinti priešakinę gynybinę poziciją bei pašalinti grėsmes šiaurinio Izraelio gyventojams ir bendruomenėms“, – sakoma kariuomenės pranešime.
Gynybos ministras Izraelis Katzas pastarosiomis savaitėmis kelis kartus pareiškė, kad Izraelis ketina Pietų Libane įkurti „saugumo zoną“, nusidriekusią iki Litanio upės net per 30 kilometrų nuo Izraelio ir Libano sienos, kad neleistų raketomis ir dronais apšaudyti šiaurinių Izraelio bendruomenių.
Izraelio dienraštis „Yediot Aharonot“ pranešė, kad kariškiai turėtų pateikti vyriausybei „operatyvinį planą, kaip kontroliuoti pirmąją (Libano) kaimų liniją, jog tai būtų gili saugumo zona iki pat prieštankinės linijos“. Izraelio laikraštis „Haaretz“, remdamasis šaltiniais kariuomenėje, pranešė, kad kariuomenė „rengiasi sustiprinti savo pajėgas pietiniame Libane, tačiau šiuo metu nėra planų žengti giliau į šalį“.
„Šaltiniai teigė, kad pajėgos pasiekė tai, kas patvirtintuose operacijų planuose apibrėžta kaip „fronto linija“, – pranešė „Haaretz“ ir pridūrė, kad „ši linija apima pietinius kaimus, esančius maždaug 10 kilometrų atstumu nuo Litanio upės, Izraelio kariuomenės kontroliuojamoje teritorijoje“.
Pasak „Haaretz“, dislokavimas skirtas neleisti prieštankinėmis raketomis apšaudyti šiaurinių Izraelio bendruomenių. Šių prieštankinių raketų veikimo nuotolis yra maždaug 10 kilometrų.
person Viljama Sudikienė (ELTA)
Donaldas Trumpas vis labiau didina savo grėsmingą retoriką, kas sukelia abejonių apie jo psichinę sveikatą. Net kai kurie buvę sąjungininkai reikalauja nušalinti 79 metų respublikoną nuo pareigų dėl keistų ir kartais keiksmažodžiais palydimų įrašų socialinėje žiniasklaidoje. Pasaulio dėmesys dabar yra sutelktas į tai, ar D. Trumpas laikysis savo žodžio dėl Irano grėsmės, ar atsitrauks, kaip anksčiau dažnai elgdavosi.arrow_forward
Pagal Irano parlamento pirmininko Mohammado Baghero Ghalibafo teigimus, apie 14,4 mln. iraniečių užsiregistravo į savanorišką karo tarnybą, iniciatyvą pavadinus "Paaukoti gyvybę". Dėl konflikto su JAV ir Izraeliu, savanoriai bus pasitelkti papildomai prie Revoliucinės gvardijos ir kariuomenės. Šis didelis savanorių skaičius yra nacionalinės vienybės ir pasirengimo gintis ženklas, ypač po JAV prezidento Donaldo Trumpo ultimatumo.arrow_forward
Milijardierius Bilas Gatesas birželio 10 d. liudys Kongreso komitete, tiriančiame mirusio nuteisto seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino ir jo bendrininkės Ghislaine Maxwell veiklą. Gatesas, yra vienas iš žinomų asmenų, minimų JAV Teisingumo departamento dokumentuose, susijusiuose su Epsteinu. Tarp kitų įtakingų asmenybių, minimų daugiau nei 3 mln. Epsteino bylos dokumentuose, yra JAV prezidentas Donaldas Trumpas, technologijų milijardierius Elonas Muskas ir buvęs britų princas Andrew.arrow_forward
Misijos „Artemis II“ astronautai, grįždami po skrydžio aplink Mėnulį, užfiksavo Žemės nusileidimo momentą. Nuotrauka paskelbta NASA ir primena 57 metų senumo kadrą, padarytą per „Apollo 8“ misiją. Įgulą sudarė keturi asmenys: JAV astronautai Reidas Wisemanas, Kristina Koch ir Victoras Gloveris bei kanadietis Jeremy Hansen, jie vykdo istorinę misiją, kurios tikslas - pasirengti nusileidimui Mėnulyje 2028 m.arrow_forward