Izgorodinas: manau, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose po truputį judės link deeskalacijos
Verslas karas Artimuosiuose Rytuose Gamtinė nafta Infliacija Geopolitika JAV Iranas Citadele
Vilnius, balandžio 11 d. (ELTA).
Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) ir Iranui po daugiau nei mėnesį trukusių karinių veiksmų susitarus dėl dviejų savaičių trukmės paliaubų, konfliktas turėtų po truputį deeskaluotis, sako „Citadele“ vyriausiasis ekonomistas Aleksandas Izgorodinas. Jo teigimu, taip pat tikėtina, jog naftos kainos nebepakils aukščiau 120 dolerių už barelį.
„Naftos kaina juda ir artimiausiu metu judės tam tikruose rėžiuose (…). Kalbant apie naftą, tai apatinė riba yra maždaug 100 dolerių už barelį ir net konfliktui deeskaluojantis naftos kaina labai retai kada yra mažesnė negu 100 dolerių už barelį. Nepaisant šiokio tokio pozityvumo, rinka kol kas nemato konflikto pabaigos ir įsivaizduoja, kad dar kurį laiką mes gyvensime tam tikrame neapibrėžtume, bet tuo pačiu metu viršutinė naftos kaina yra apie 120 dolerių. Tai, mano supratimu, tą ribą viršyti bus pakankamai sudėtinga dėl to, kad ties ta riba prasideda jau toks rimtesnis pasaulio ekonomikos sulėtėjimas. Tam tikra prasme, naftos kaina žudo pati save“, – tinklalaidėje politika.lt sakė ekonomistas.
„Ir manau, kad po truputį konfliktas judės link deeskalacijos. Aš turiu vieną, bet labai didelį argumentą, kodėl aš manau, kad situacija po truputį eis link deeskalacijos. Tai yra Amerikos infliacijos jautrumas energetikai, kuris yra pakankamai didelis. Mes padarėme savo skaičiavimus, per kiek laiko Amerikoje, euro zonoje ir Baltijos regione energetikos kainų augimas pradeda veikti visą infliacijos pyragą. Tai iš visų šalių Amerika reaguoja greičiausiai – per 2 mėnesius“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Jo teigimu, taip yra todėl, kad JAV energetikos rinka yra itin liberalizuota.
„Energetikos rinka yra labai liberalizuota ir pasaulinių energetikos kainų augimas iš karto atsispindi kitose energetikos kainose, o kitos energetikos kainos pakankamai greitai užkelia maisto ir visų kitų prekių kainas, kurios yra jautrios energetikai. Kalbant apie euro zoną, atotrūkis yra 5 mėnesiai. Lietuvoje atotrūkis yra 4 mėnesiai. Nuo to taško, tai yra grubiai nuo kovo pradžios, kai prasideda pakankamai ženklus energetikos kainų augimas pasaulyje, visa Lietuvos infliacija į tai pradeda reaguoti tik po 4 mėnesių. Tai yra toli gražu ne iš karto“, – akcentavo jis.
– Ar teisingai suprantu, kad šiuo metu akcijų vertė beveik sugrįžo į ikikarinę būseną, o naftos kaina jau nebekyla?
– Kas liečia naftos kainą, situacija yra tokia, kad naftos kaina juda ir artimiausiu metu judės tam tikruose rėžiuose, kas iš tiesų yra gana patogu finansų rinkoms, nes iš to galima uždirbti lygioje vietoje, nes jau dabar labai aiškiai matosi, kokia yra situacija finansų rinkose. Būtent kalbant apie naftą, tai apatinė riba yra maždaug 100 dolerių už barelį ir net konfliktui deeskaluojantis naftos kaina labai retai kada yra mažesnė negu 100 dolerių už barelį. Nepaisant šiokio tokio pozityvumo, rinka kol kas nemato konflikto pabaigos ir įsivaizduoja, kad dar kurį laiką mes gyvensime tam tikrame neapibrėžtume, bet tuo pačiu metu viršutinė naftos kaina yra apie 120 dolerių. Tai, mano supratimu, tą ribą viršyti bus pakankamai sudėtinga dėl to, kad ties ta riba prasideda jau toks rimtesnis pasaulio ekonomikos sulėtėjimas. Tam tikra prasme, naftos kaina žudo pati save.
Kitas dalykas, kad nepaisant to, kad Hormuzo sąsiauriu plaukia apie penktadalis visos naftos pasaulyje, rinkos dalyviai ganėtinai greitai prisitaikė prie konflikto ir nemaža dalis tos naftos yra transportuojama per vamzdynus. Taigi, kitaip sakant – taip, Hormuzas lieka labai svarbus, bet jo svarbos nereikia pervertinti, kadangi rinkos dalyviai tame regione tiesiog pradėjo efektyviau transportuoti naftą įvairiais vamzdynais. Žinoma, kad tai nepakeičia visos logistikos, bet problemos mastas pastaruoju metu pakankamai stipriai nukrito. Mano prognozė yra ta, kad mes, nepaisant paskelbtų paliaubų, matysime naftos kainų nestabilumą, tai yra gerą dieną pakeis bloga diena – naftos kaina pakris, po to pakils. Atitinkamai, kai naftos kaina sieks apie 120 dolerių, iš karto investuotojai traktuos, kad tai yra riba ir ji toliau mažės.
– Tai jūs sakote, kad nepaisant to, kaip besibaigtų situacija dėl Hormuzo sąsiaurio, naftos kaina nekils daugiau 120 dolerių už barelį, o tai reiškia, kad ir kuro kaina nebekils?
– Manau, kad taip, ir manau, kad po truputį konfliktas judės link deeskalacijos. Aš turiu vieną, bet labai didelį argumentą, kodėl aš manau, kad situacija po truputį eis link deeskalacijos. Tai yra Amerikos infliacijos jautrumas energetikai, kuris yra pakankamai didelis. Mes padarėme savo skaičiavimus, per kiek laiko Amerikoje, euro zonoje ir Baltijos regione energetikos kainų augimas pradeda veikti visą infliacijos pyragą. Tai iš visų šalių Amerika reaguoja greičiausiai – per 2 mėnesius.
– Kodėl taip yra?
– Todėl, kad jų energetikos rinka yra labai liberalizuota ir pasaulinių energetikos kainų augimas iš karto atsispindi kitose energetikos kainose, o kitos energetikos kainos pakankamai greitai užkelia maisto ir visų kitų prekių kainas, kurios yra jautrios energetikai. Kalbant apie euro zoną, atotrūkis yra 5 mėnesiai. Lietuvoje atotrūkis yra 4 mėnesiai. Nuo to taško, tai yra grubiai nuo kovo pradžios, kai prasideda pakankamai ženklus energetikos kainų augimas pasaulyje, visa Lietuvos infliacija į tai pradeda reaguoti tik po 4 mėnesių. Tai yra toli gražu ne iš karto.
– Kalbant apie akcijų vertes, tai, kaip suprantu, šita krizė įveikta ir nieko dramatiško daugiau tikėtis neverta?
– Manau, kad negatyvių žinučių bus, tačiau bet kokia negatyvi žinutė ir akcijų rinkų kritimas, mano asmenine nuomone, yra gera proga užsipirkti. Vėlgi, čia nėra investicijų patarimas žmonėms, bet aš asmeniškai matau dabartinę situaciją labai panašiai kaip ir tarifų situaciją, nes, atsimenate, lygiai prieš metus akcijų rinkos taip pat labai stipriai krito, bet kai kuriems investuotojams tai buvo puiki proga nusipirkti gerų įmonių akcijas, pavyzdžiui, 7 proc. pigiau, nes europinės rinkos dabar yra maždaug tiek nukritusios nuo konflikto pradžios.
– Tai šios dienos duomenys?
– Taip, bet tai yra labai mažai, nes naftos kaina pakilo 70 proc., o rinkos nukrito pakankamai mažai. Bet mes neskubame labai karpyti ekonomikos prognozių, nes mes matome, kad, tarkime, ir mūsų įmonės, ir mūsų indeksai, kuriuos mes darome banko viduje, nerodo ekonomikos ciklo sulėtėjimo. Jie rodo, kad situacija yra iš esmės kaip ir „business as usual“ – daugiau mažiau stabili tiek Lietuvoje, tiek ir euro zonoje. Tai kol kas nėra pagrindo kalbėti apie kažkokį didesnį įmonių akcijų verčių kritimą. Be abejo, rinka po truputį pradeda įskaičiuoti konflikto pabaigą, nes rinka taip pat mato tą aspektą, kad Jungtinių Amerikos Valstijų administracijai reikia konfliktą užbaigti kuo greičiau, nes infliacijos augimas gali pridaryti labai daug blogų reikalų vidutinio termino rinkimų metu.
– Jūs taip pat paskelbėte ekonomikos augimo prognozes – prognozuojamas 2,6 proc. ekonomikos augimas ir 6 proc. infliacijos augimas. Su kuo siejate dvigubai didesnį infliacijos augimą negu prognozavote iki šiol?
– Mes manome, kad energetikos kainų aukštumų trukmė sieks apie 3 mėnesius. Jeigu taip ir bus, tai tada infliacija Lietuvoje sieks 6 proc. ir makro prognozės bei jų koregavimas labai priklausys nuo to. Kol kas, kaip ir sakiau, mes nematome pagrindo labai karpyti BVP augimo prognozę, kadangi ekonomika yra labai inertiškas padaras ir tas faktas, kad dabar kažkur kyla naftos kaina, nereiškia, kad rytoj BVP pradės mažėti ar bus kažkokia didelė recesija. Tai mūsų indeksai kol kas nerodo nieko blogo, todėl tas BVP nukarpymas yra toks pakankamai techninis, ekonometrinio modelio ribose.
Bet infliacijos prognozė priklausys nuo konflikto trukmės. Jeigu konfliktas ir energetikos kainų aukštumos išsilaikys 3 mėnesius, infliacija bus 6 proc. Tada dar nieko blogo nebus, nes atlyginimų augimas bus 7 proc. Jeigu energetikos kainos liks tokiame lygyje pusę metų, infliacija Lietuvoje sieks 9 proc., atlyginimų augimas bus apie 7 proc. Kitaip sakant, reali perkamoji galia jau pradės mažėti. Jeigu konfliktas tęsis 9 mėnesius ir energetikos kainos nenukris, infliacija Lietuvoje sieks apie 11 proc., atlyginimai – maždaug 7 proc. Jeigu 12 mėnesių, tai yra visus metus, tai infliacija Lietuvoje gali siekti apie 14 proc.
– Ir tai jau būtų rimta problema įvairiose srityje.
– Be abejo, nes atlyginimų augimas bus maždaug dvigubai lėtesnis negu infliacijos augimas. Tikėtina, kad žmonės pradės karpyti savo išlaidas, ir mes netgi žinome, kokiuose segmentuose tai atsitiks. Tai bus kompiuteriai, elektronika, sportas, žaislai, kultūra, laisvalaikis ir maistas. Mes matome, kad, deja, kad ir kaip įdomiai tai skambėtų, maisto mažmeninė prekyba Lietuvoje turi labai neigiamą koreliaciją arba, paprastai kalbant, ryšį, santykį su pasaulinėmis energetikos kainomis. Tai yra kuo labiau kyla energetikos kainos...
– Tuo pigiau žmonės valgo.
– Taip, pigiau ir atsisako įvairių nebūtinų maisto produktų. Bet viena kategorija laimės, tai yra naudotų daiktų pardavimų segmentas. Tai yra vienintelė kategorija, kuri turi labai stiprų teigiamą ryšį.
– „Vinted“ pasieks milijardo EBITDA.
– Būtų gera proga ten investuoti, jeigu jie būtų kotiruojami rinkose.
– Bet, grįžtant prie akcijų, jūs pats investuojate?
– Taip.
– Ir kaip elgiatės šiomis dienomis, jeigu tai ne paslaptis?
– Ne, ne paslaptis. Aš nepanikuoju ir tam tikra prasme man šita krizė yra puiki naujiena. Gal aš esu labiau optimistas, nes, žinau, tarp mano kolegų yra ir labiau pesimistiškai nusiteikusių ekspertų, bet aš visgi manau, kad tai yra ganėtinai trumpalaikis konfliktas, kuris pasibaigs iš esmės tuo, kad energetikos kainos per artimiausius 4–5 mėnesius turėtų maždaug sugrįžti į tą buvusį lygį. Tai man bet koks akcijų pakritimas yra puiki proga investuoti, nes man iš esmės ne taip aktualu, kas bus su mano portfeliu rytoj arba poryt. Man labiau aktualu, kas su mano portfeliu bus po 12 mėnesių, po 5 metų. Ir kadangi dabar akcijų rinkos krenta, man, kaip ir tarifų metu, yra puiki proga išnaudoti tas kritimo dienas ir užsipirkti įmones su pakankamai didele nuolaida. Man labai neblogai sekėsi tarifų metu. Aišku, tada akcijų kritimas buvo didesnis – apie 20 procentų.
– Ką pirkote?
– Aš pirkau europietiškų įmonių akcijas, nes mano nuojauta buvo tokia, kad su tarifais iš esmės bus daug PR, bet mažai veiksmo, kas finale ir įvyko. Ir pagrinde aš pirkau cikliškų įmonių akcijas, nes mano, kaip analitiko, banko eksperto pagrindinis darbas – bankui teikti ekonomikos ciklų įžvalgas, pagal kurias bankas iš dalies dėlioja savo politiką. Tai aš perku tai, ką aš suprantu. Tai yra visokiausi cikliški indeksai, cikliški sektoriai.
– Kas yra cikliški sektoriai?
– Vienas iš sektorių yra popierius, vienas iš sektorių yra aviacija. Taip pat yra įvairūs ETF, tai yra indeksai, kurie apima įvairias įmones, tarkime, vokiškas MDAX – tai indeksas, kuris iš esmės apjungia smulkias ir vidutines Vokietijos įmones, kurios kotiruojasi rinkose. Tai yra tas pats „Euro Stoxx“ ir kiti įvairūs indeksai, kurie labai stipriai koreliuoja su ekonomikos ciklu. Amerikoje tai būtų „Russell 2000“. Tai yra mažesnis indeksas nei S&P, kadangi S&P dabar iš esmės yra dirbtinis intelektas. Aš tikrai nemanau, kad aš esu labai geras dirbtinio intelekto ekspertas, todėl nelendu ten, ko aš nesuprantu, bet lendu ten, ką aš suprantu. Aš seku ir maždaug numanau, kokia bus situacija Amerikos ekonomikoje ir pagal tai perku arba parduodu tą indeksą.
– O tie kai kurių investuotojų vadinami neišmanėlių įrankiai, Edge fondai, jūsų nedomina?
– Žmonėms, kurie neturi patirties investuojant, aš turiu du patarimus. Pirma, aš asmeniškai netikiu diversifikacija. Aš manau, kad tai vėlgi yra PR, bet tikrai ne praktika. Tu turi investuoti į kažkokią vieną sritį, kurią supranti. Turi tiesiog išsirinkti tai, kas yra tavo – ar tai yra technologijos, ar tai yra dirbtinis intelektas, ar popierius, ar kažkas kita. Antra, žmogui, kuris pradeda investuoti, aš patarčiau investuoti tiesiog į pasaulinį ETF, kuris iš esmės priklauso nuo pasaulio ekonomikos, todėl tai yra paprasčiausias įrankis. Kitaip sakant, gal nerekomenduočiau pradėti investuoti, pavyzdžiui, nuo dirbtinio intelekto įmonių akcijų, kurių kaina šokinėja labai stipriai į apačią ir į viršų arba į kažkokias nišines įmones. Ir jeigu apskritai žmogus investuoja į įmones, pavyzdžiui, tą pačią „Teslą“, jis turi labai įsigilinti, kur jis investuoja, kokia yra įmonės perspektyva, kokie yra finansai. Vien dėl to, kad įmonės vadovas yra labai žinomas žmogus, nereiškia, kad tai yra puiki investicija. Tiesiog turi suprasti, ką darai, bet geriausia pradėti nuo kažkokių tokių labai bendrinių dalykų.
– Grįžtant prie Lietuvos situacijos, gal galite nupiešti vaizdinį, kaip 6 proc. infliacija paveiktų visuomenės nuotaikas, atskiras socialines grupes?
– Tai, pirmiausiai, ne viskas pradės brangti iš karto. Mes degalinėse matome, kad kuro kaina, labai normalu ir labai logiška, pradėjo reaguoti į aukštesnes naftos kainas pasaulyje akimirksniu. Tačiau manome, kad maistas pradės realiai brangti tik po 6 mėnesių. Kituose infliacijos segmentuose maždaug 4–5 mėnesiai yra ta riba, ties kuria jau prasideda rimtesnis brangimas. Reiškia, dar kurį laiką mes gyvensime visiškai įprastu režimu ir niekas neturėtų brangti.
– Bet rudenį tai pajusime?
– Taip. Ir atitinkamai tai labai stipriai įtakos ir ekonomiką, ir vartotojų lūkesčius, nes mes kol kas matome, kad vartotojai yra labiau linkę leisti pinigus nei jų neleisti, nepaisant to, kad vartotojų lūkesčiai yra šiek tiek pakritę dėl viso neapibrėžtumo, kam įtakos turi būtent baimė dėl infliacijos. Čia dar pensijų reformos aspektas ir taip toliau, nes mes galvojame, kad žmonės pensijų reformos pinigus leis ne iš karto. Bet šita krizė – ji paskatino mus šiek tiek pakoreguoti tą visą naratyvą ir nuomonę. Mes galvojame, kad artimiausiu metu, t. y. per artimiausius 3–4 mėnesius, vartojimas Lietuvoje primins atvirkštinę V formą. Tai yra kaip tokia strėlė.
– Ką turite omenyje?
– Tai, kad greitu metu nemaža dalis pensijų pinigų bus išleista, kadangi žmonės laukia kainų augimo tikrai pagrįstai, nes ta infliacijos banga tikrai ateis, tiktai ne rytoj.
– Tai jūs sakote, kad tie, kas nutarė pasiimti pinigus ir kažkur investuoti, tai turėtų daryti nedelsiant, nes dalykai, į kuriuos jie ketina investuoti, rudenį bus brangesni?
– Aš gal taip tiesiai nesakau, bet faktas, kad infliacija ateis. Tai aš manau, kad žmonės tuos pinigus išleis pakankamai greitai. Artimiausius 3–4 mėnesius bus pinigų leidimo bumas prieš kainų augimą. Bet atitinkamai tai reiškia, kad ruduo jau bus niūresnis ir dėl to, kad infliacijos šmėkla mus pagaliau pasivis nuo šito pavasario ir dėl to, kad tų pensijų reformos pinigų jau nebeliks, nes jie bus kažkur suvartoti ir išleisti. Tai ruduo gali būti tas laikotarpis, kai mes jau nebedidinsime infliacijos prognozės, bet šiek tiek pamažinsime BVP augimo prognozes.
Ir dar vienas aspektas, kuris mane labai neramina, bet kol kas neramina teoriškai, o ne praktiškai, tai yra dujų kainų perspektyvos Europoje rudenį. Apie tai mažai kas kalba, bet problema yra tame, kad dėl šiokio tokio bardako ir dėl to, kad buvo labai šalta žiema, visa Europos Sąjunga iš šitos žiemos ir šildymo sezono išeina su labai žemu lygiu dujų saugyklose. Tarkime, Olandija – jų dujų užpildymo lygis dabar siekia apie 10 proc., kas reiškia, kad, tarkime, jeigu dujų infrastruktūra Arabų pusiasalyje nebus atstatyta, pavyzdžiui, Katare, kuris yra labai svarbus Europai, tai gali būti, kad vasaros gale, rudenį, kai reikės jau realiai labai stipriai ir aktyviai pildyti dujų saugyklas, Europa turės konkuruoti su Kinija ir su kitomis Azijos šalimis dėl sumažėjusios dujų pasiūlos. Ir ta mažesnė dujų pasiūla gali lemti dujų kainų augimą. Tai kol kas mes pergyvename, kad dyzelinas kainuoja 2,20 eur., bet niekas nepergyvena, kad šiaip jau ir dujos rudenį gali kainuoti tikrai brangiau negu šiuo metu. Gera naujiena, kad rinkose kol kas to nesimato, nes kol kas rinkos dalyviai, kurie dėlioja rudens dujų kainą, jie mato, kad kaina bus labai panaši kaip ir šiuo metu.
– Tai institucijos, kurios perka dujas, sandorius turėtų sudarinėti dabar, nes rudenį, tikėtina, jie bus brangesni?
– Gali būti, kad bus streso. Ir viena iš problemų, kad pati Europos Komisija nepasiruošė šitai žiemai, nes tikrai, šalys pakankamai ramiai pildė dujų saugyklas. Jos tikrai buvo gerai užpildytos, bet galėjo būti ir geriau užpildytos. O dar ir prisidėjusi šalta žiema lėmė, kad Europa iš esmės iš šito šildymo sezono išeina tuščiomis kišenėmis, jeigu taip galima pasakyti.
– O ką dar reikštų 6 proc. infliacija, jei traktuosime, kad dujų kainų svyravimus jau apžvelgėme?
– Taip, iš dalies atsižvelgėme, bet, žinote, mes turime daug galimybių pabloginti makroekonomines prognozes. Mes dabar pabloginome jas pirmą kartą, bet viskas priklausys nuo to, kiek užsitęs tas visas nerimas finansų rinkose, būtent, kalbant apie energetiką, nes aš nemanyčiau kol kas, kad akcijų kaina labai stipriai sumažės, bet energetikos kainos gali būti labai nestabilios. Ir taip, infliacijos prognozė tikrai gali būti koreguojama aukštyn.
– Ar teisingas susidaro įspūdis, kad jeigu turi pinigų, kuriuos nori į kažką Lietuvoje investuoti, tai turi daryti šiandien arba rytoj?
– Iš esmės taip.
– Nes rudenį visa tai gali būti pabrangę įskaitant ir nekilnojamąjį turtą?
– Nekilnojamojo turto kainas aukštyn, sakykime, didins ir ta pati energetika, kadangi dažai, cementas, statybinės medžiagos – tai yra naftos ir dujų dedamoji. Aš gal labai grubiai kalbu, bet apibendrintai tai yra dujos ir nafta, plius ten kažkokie kiti komponentai. Aišku, tai irgi įvyks ne iš karto. Mes pasižiūrėjome, per kiek laiko turėtų realiai brangti statybinės medžiagos. Tai stiklas brangsta labai greitai, po maždaug 2–3 mėnesių, nes tai yra iš esmės irgi energetikos dedamoji. O visos kitos statybinės medžiagos pradeda brangti po maždaug 5–6 mėnesių su labai didele tikimybe. Kur yra problema, kad tiek tie infliacijos komponentai, apie kuriuos aš kalbėjau, tarkime, maistas, komunaliniai dalykai, energetiniai dalykai, jie turi labai stiprių ryšių su pasaulio energetikos kainomis. Ir statybinės medžiagos taip pat. Ten ryšys yra labai stiprus, tik tiek, kad jis ateina ne iš karto.
Ko aš šiuo metu labiausiai bijau, tai yra spekuliacijų rinkose, kad, tarkime, netyčia iš karto pradėtų kilti statybinių medžiagų kainos. Tai būtų tiesiog spekuliacijos, bet po 4–5 mėnesių tas brangimas gali būti jau realus, kuris atitiktų tą statistinę ir ekonometrinę logiką.
– Tai, kitaip tariant, nekilnojamojo turto kainų augimą lems ne tik padidėjęs pinigų kiekis, didesnė infliacija, bet ir išaugusi savikaina?
– Ir tas faktas, kad žmonės norės pinigus nuo infliacijos apsaugoti, nes NT kainos šiuo metu kyla gerokai sparčiau negu kyla infliacija ir gerokai sparčiau negu kyla tie patys atlyginimai. Tai vis dar yra pakankamai gera priemonė apsisaugoti nuo infliacijos. Tai aš manau, kad artimiausiu metu mes matysime tolesnį didelį NT kainų augimą, nes yra reguliacijos aspektai. Visa statybų reguliacinė aplinka yra vis griežtesnė ir griežtesnė. Atlyginimai statybininkų kyla, statybinės medžiagos gali pabrangti, darbuotojų trūksta. Tai aš kol kas labai sunkiai įsivaizduoju, kad NT kainos Lietuvoje pradėtų mažėti arba jų augimo tempas labai sulėtėtų.
Ir vėlgi turiu vieną geležinį argumentą. Aš realiai seku vieną rodiklį – tai yra duomenys iš Europos Komisijos apie tai, kokia dalis gyventojų Europos Sąjungos valstybėse gyvena savo bute ir nuomojamame bute. Tai Lietuva yra viena iš lyderių Europoje pagal gyventojų, kurie gyvena savo būste dalį. Pas mus apie 83 proc. gyvena savo namuose. Tuo metu kai, pavyzdžiui, Danijoje, Vokietijoje 43 proc. Tai reiškia, kad nepaisant to, kad pas mus NT kainos yra tikrai aukštos, jos dar nėra tokios aukštos, kad žmonės rinktųsi būstą nuomotis, bet jos prie to tikrai artės. Ir manyčiau, kad ilgainiui Lietuvoje žmonių, kurie gyvena nuosavame būste, dalis labai stipriai sumažės. O tai reiškia, kad nuo dabartinių lygių NT kainos dar labai stipriai pakils.
– Sugrįžkime prie karo prieš Iraną, ar teisingai suprantu, kad, jūsų nuomone, kuri sutampa su mano, Trumpui dabar reikia orios progos išeiti iš šito konflikto? Jei taip, labai tikėtina, kad konfliktas ir baigsis šiomis dviejų savaičių paliaubomis. Kaip jūs manote?
– Labai iš tikrųjų panašiai manau. Manau, kad Amerikos prezidentui reikia karą pabaigti kuo greičiau, bet kokia forma, ar tai yra paliaubos, ar tai yra kažkoks techninis išėjimas iš konflikto. Per artimiausias dvi savaites bus pakankamai didelis spaudimas Iranui. Tai yra iš esmės kaip ir vos ne verslo derybos – bus maksimalus spaudimas gauti pačias geriausias sąlygas, kad Iranas sutiktų su kuo daugiau įvairių niuansų. Faktas, kad Iranas taip pat gaus ir nemažai nuolaidų, ir tikrai neatmesčiau varianto, kad Iranas realiai pradės rinkti pinigus už laivų tranzitą Hormuzo sąsiauriu, ko jie dabar ir nori. Manau, kad artimiausios dvi savaitės bus labai labai nestabilios, bet konfliktas pasibaigs Amerikos išėjimu ir nuo to laiko turi praeiti maždaug 3–4 mėnesiai, kol visas regionas atstatys energetikos infrastruktūrą. Tai manau, kad į rudenį, jeigu viskas bus tvarkoje, išeisime su didesniu apibrėžtumu.
Bet net jeigu konfliktas pasibaigtų, pavyzdžiui, rytoj, tai nereiškia, kad naftos kaina rytoj arba poryt nukristų iki 60 dolerių už barelį, nes infrastruktūros atstatymas yra labai inertiškas ir brangus dalykas. Tai šiek tiek užtruks, bet aš manau, kad konfliktas greitu metu pasibaigs.
– Ar matytumėte tokią situaciją, kai JAV ir Iranas pradeda megzti įvairius šiltus santykius ir nebelieka jokių sankcijų?
– Matyčiau, kadangi tai yra naudinga ir pačiam Iranui. Irano valdžios tikslas – ne tik išlikti ir toliau gyventi, bet ir atstatyti ekonomiką, nes tai finale taip pat veikia jų reitingus, populiarumą ir stabilumą. Tai tam, kad tą būtų galima greitai padaryti, aišku, reikalingi partneriai, o geriau turėti kažkokį stabilų partnerį, kuris gali sušvelninti sankcijas negu kažkokį kitą variantą. Tai manau, kad tai tikrai yra įmanoma. Dėl ko aš labiau būčiau optimistas dėl šito konflikto pabaigos, nes abiem šalims reikia greitos pabaigos. Amerikai – dėl infliacijos, rinkimų, Iranui dėl ekonomikos ir valdžios išlikimo. Ir nors jos šiuo metu, techniškai kalbant, yra labai toli viena nuo kitos, bet pasakysiu tiesiai šviesiai: viskas turi savo kainą. Ir jeigu paklausa atitinka pasiūlą, tada ir įvyksta derybų finalas.
– Ačiū jums už pokalbį.
Edmundas Jakilaitis, politika.lt, ELTA
person ELTA (ELTA)
Verslininkas Vilhelmas Germanas, kuriam tebevykdomas ikiteisminis tyrimas dėl „Foxpay“ veiklos, nuteistas bauda už sukčiavimą - jis apgavo pardavėją ir nelegaliai įsigijo „Mercedes-Benz" automobilį. \nTai - ketvirtoji baudžiamoji byla, kuri užbaigta nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu, iškelta V. Germanui.\nTeisėsaugos institucijos atlieka ikiteisminį tyrimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklos, kurio metu įtarimai pareikšti septyniems asmenims, tarp jų ir paties V. Germano.arrow_forward
Finansų ministerija antradienį paskelbė 3 nepriklausomų narių atranką į pertvarkomo „Turto banko“ stebėtojų tarybą.
Kandidatuoti galima iki gegužės 4 d., o stebėtojų tarybos kadencija truks ketverius metus.
Taryba bus Turto banko kolegialus organas, atsakingas už bendrovės valdybos veiklos stebėseną, strategijos tvirtinimą ir bendrovės rezultatų vertinimą.arrow_forward
Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė pareiškė neturinti minčių atleisti viceministrą Viktorą Denisenko, nepaisant diskusijų apie jo pasitikėjimo praradimą. V. Denisenko susidūrė su kritika po to, kai nepakėlė rankos per LRT laidos „Lietuva kalba“ diskusiją apie naująsias LRT įstatymo pataisas. Viceministrą kritikavo ir Lietuvos socialdemokratų partijos nariai, tačiau pats politikas teigė, kad nejaučia spaudimo atleisti jį iš pareigų.arrow_forward