IŽA vadovė: visi susitikimai dėl LRT pataisų buvo deklaruoti pagal įstatymą
Vilnius, balandžio 23 d. (ELTA).
Visuomeniniam transliuotojui kreipusis į Vyriausiąją tarnybinę etikos komisiją (VTEK) dėl Seimo Kultūros komiteto pirmininko Kęstučio Vilkausko neva nedeklaruotos lobistinės Internetinės žiniasklaidos asociacijos (IŽA) įtakos, pastarosios vadovė Lina Bušinskaitė teigia, jog visi susitikimai buvo deklaruoti.
Savo ruožtu darbo grupėje asociacijos narių dalyvavimo, pasak jos, deklaruoti nereikėjo – tą paaiškino ir pats VTEK.
„Aš visada nuo asociacijos deklaruoju tai, kas yra privaloma pagal įstatymą deklaruoti. O pagal įstatymą deklaruoti yra privaloma, kai kalbama apie įstatymo pakeitimus, ar tai būtų žodžiu, ar tai būtų raštu. Tai tokius susitikimus aš deklaruoju. Tai kiek jų buvo, tiek buvo ir deklaruota“, – Eltai ketvirtadienį teigė L. Bušinskaitė.
Pasak jos, visi susitikimai buvo deklaruoti viešai per VTEK sistemą „Skaidris“. Be to, sakė ji, 2025 m. gegužės 15 d. IŽA oficialiai ir legaliai pateikė siūlomą LRT įstatymo pataisų paketą, kuris atitiktų Europos Sąjungos (ES) taisykles.
L. Bušinskaitė taip pat pabrėžė, kad tik prasidėjus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisas svarstančiai Seimo darbo grupei, ji kreipėsi į VTEK, kad išsiaiškintų, ar reikia papildomai deklaruoti asociacijos narių dalyvavimą. Komisija pateikė atsakymą, jog to daryti nereikia, pabrėžė ji.
„Kadangi absoliuti dauguma tų susitikimų vyko darbo grupėje, tai, kaip ir minėjau, darbo grupėje VTEK mūsų asociacijos veiklą traktavo kaip tęstinę. Aš turiu ir elektroniniu laišku paaiškinimus gautus. Tai tiesiog savo dalyvavimo darbo grupėje nedeklaravome, nes to nereikėjo“, – kalbėjo IŽA vadovė.
Kaip skelbta, LRT kreipėsi į VTEK. Pranešime apie kreipimąsi cituojama LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigia, jog IŽA Seimo kultūros komiteto pirmininkui K. Vilkauskui galimai darė lobistinę įtaką.
Taip pat nurodoma, jog po K. Vilkausko ir IŽA susitikimų parlamentaras registravo pataisas, numatančias, jog LRT būtų pavesta įgyvendinti visuomeninio transliuotojo funkcijas vadovaujantis sutartimi dėl viešųjų paslaugų teikimo, kuri būtų sudaroma su Vyriausybe arba jos įgaliotąja institucija. Tvirtinama, jog analogiškas pataisas siūlė ir IŽA.
Tiesa, parlamentaras teigė, jog toks pasiūlymas gimė ne iš jo, o iš Seimo nario Artūro Zuoko. Be to, praėjusią savaitę vykusio komiteto posėdžio metu šiam pasiūlymui K. Vilkauskas pasiūlė nepritarti.
ELTA primena, kad naujajame LRT įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo Valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
Šias pataisas rengusi Seimo pirmininko Juozo Oleko sudaryta darbo grupė taip pat numatė, kad „LRT naudojamuose kanaluose ir LRT interneto svetainėje be Tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms. Asmenys, kurie valdo ar yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, gali dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas, deklaravę interesų konfliktus“.
Naująsias LRT įstatymo pataisas Venecijos komisija vertina skubos tvarka.
Dėl šių pataisų vyko dar vienas protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio! Nepasiduosime“, į kurį susirinko apie 10 tūkst. žmonių. Šią savaitę planuojamas dar vienas protestas Katedros aikštėje.
Naujosios pataisos parengtos po to, kai pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti kitus pakeitimus dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
person Vilius Narkūnas (ELTA)
Šiaulių apygardos teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą dėl šešių užsieniečių galimo dalyvavimo teroristinės grupės veikloje ir jos finansavime. Byloje nagrinėtas nepavykęs bandymas 2024 m. rugsėjį įvykdyti teroro išpuolį Šiauliuose. Visi kaltinamieji yra užsienio piliečiai, jų kaltės nepripažino, teismui jie laukia būdami suimti.arrow_forward
Užsienio reikalų ministerija (URM) protestavo Rusijai dėl Lietuvos tremtinių atminimo akmens pašalinimo Tomsko mieste.
URM vertina šį įvykį kaip mėginimą iškraipyti istorinę tiesą ir paniekinti sovietų totalitarinio režimo aukų atminimą.
Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos ambasadų Maskvoje vadovai išsiuntė bendrą protesto laišką Rusijos užsienio reikalų ministerijai dėl šio įvykio.arrow_forward