Įvedus karo padėtį, siūloma įpareigoti kariuomenės vadą užtikrinti valdžios pastatų apsaugą
Politika Gynyba Nacionalinis saugumas Įstatymų leidyba Juozas Olekas Lietuvos kariuomenė Seimas
Vilnius, birželio 29 d. (ELTA).
Siekiant aukščiausių pagrindinių valstybės valdžios institucijų saugumo ir veiklos tęstinumo, įvedus karo padėtį, siūloma Lietuvos kariuomenės vadui pavesti užtikrinti Seimo rūmų, Vyriausybės pastatų, prezidento rezidencijos bei jų teritorijų apsaugą ir ginkluotą gynybą.
Tai numatančias Karo padėties įstatymo pataisas įregistravo Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Jei parlamentarai, Vyriausybė, šalies vadovas neturėtų galimybės susirinkti, posėdžiauti savo pastatuose, Lietuvos kariuomenės vadas taip pat turėtų užtikrinti jiems laikinai dirbti paskirtų darbo vietų apsaugą ir ginkluotą gynybą.
Tikimasi, kad toks reguliavimas padės užtikrinti nepertraukiamą valdžios institucijų funkcionavimą ir fizinę apsaugą nuo diversinių ar tiesioginių karinių veiksmų.
Šiuo metu įstatymu tokio tiesioginio įpareigojimo ginkluotųjų pajėgų vadui, įvedus karo padėtį, nėra.
„Nors taikos metu šių objektų apsaugą vykdo Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT), įvedus karo padėtį ir kilus realiam kariniam konfliktui, šalies gynybos organizavimas pereitų į kariuomenės pavaldumą. Tačiau šiuo metu ginkluota nurodytų institucijų gynyba, kurią turėtų vykdyti Lietuvos kariuomenė, nėra aiškiai įtvirtinta jokiame įstatyme“, – dokumento aiškinamajame rašte nurodo J. Olekas.
„Toks teisinio aiškumo trūkumas karo padėties metu gali sukelti institucijų funkcijų dubliavimąsi, koordinavimo problemų ar delsimą priimti taktinius sprendimus, o tai keltų tiesioginę grėsmę valstybės valdymo tęstinumui“, – rašo projekto rengėjas.
Atsižvelgiant į tai, kad ginkluotosios pajėgos veikia griežtai pagal įstatymų suteiktus įgaliojimus, šią funkciją siūloma nustatyti būtent įstatymo lygmeniu.
Prezidento, Seimo ir Vyriausybės veikla būtų priskiriama gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms
J. Olekas taip pat įregistravo Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pataisas, siūlančias patikslinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų sąvoką. Į ją aiškiai ir tiesiogiai įrašoma valstybės gynyba bei trijų pagrindinių valdžios institucijų (prezidento, Seimo ir Vyriausybės) veikla.
Pasak J. Oleko, taip pat įtvirtinama, kad šių institucijų funkcionavimo sutrikdymas prilygsta tiesioginei grėsmei visos visuomenės saugumui.
Jei Seimas pritartų, įstatyme atsirastų ir nauja nuostata, numatanti, kad valstybės biudžeto asignavimai, reikalingi valstybinėms mobilizacinėms užduotims vykdyti, prezidento, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijoms, yra nustatomi atitinkamų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme.
„Siūlomas pakeitimas yra visiškai inkorporuojamas į jau esamą valstybės biudžeto lėšų skirstymo sistemą. Projektu nesiekiama sukurti naujų, paralelinių biudžeto formavimo mechanizmų ar siekti nepagrįstų asignavimų“, – nurodoma aiškinamajame rašte.
Šiuo metu gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos nustatomos ir detalizuojamos poįstatyminiu lygmeniu – Vyriausybės nutarimu.
Galiojančiame Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, apibrėžiant gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas, nėra aiškiai įvardyta ir išskirta tiesioginė trijų pagrindinių valstybės valdžios institucijų – valstybės vadovo, Seimo ir Vyriausybės – veikla.
„Paskelbus mobilizaciją šių institucijų vaidmuo tampa kritiniu valstybės valdymo ir stabilumo garantu. Tačiau dabartinis teisinis reguliavimas nenumato specialaus, garantuoto finansavimo, įtvirtinto metiniame valstybės biudžeto patvirtinimo įstatyme, kuris būtų skirtas būtent šioms institucijoms, siekiant joms užtikrinti valstybinių mobilizacinių užduočių vykdymą“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Jame nurodoma, kad toks teisinio reguliavimo neapibrėžtumas ir aiškaus finansinio mechanizmo nebuvimas hibridinių grėsmių ar realios mobilizacijos metu gali sukelti didelę riziką, kad institucijos negalės deramai atlikti būtinų užduočių.
Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų šių metų lapkričio 1 d.
person Jadvyga Bieliavska (ELTA)
Netoli JAV Jutos ir Kolorado valstijų sienos, gesinant smarkius gaisrus, žuvo trys ugniagesiai. Dėl pavojingų oro sąlygų, gaisrų sezonas tapo dar sudėtingesnis, dega daugiau nei tuzinas gaisrų, apėmusių šimtų tūkstančių hektarų plotą. Žmogaus sukelta klimato kaita lemia, kad gaisrų sezonai būna ilgesni, o gaisrai – intensyvesni.arrow_forward