Italija griežtina poziciją dėl Rusijos dalyvavimo Venecijos meno bienalėje

Venecija/ Roma, kovo 14 d. (dpa-ELTA).

Ginčas dėl Rusijos dalyvavimo šių metų Venecijos meno bienalėje pirmą kartą po 2022 m. karo Ukrainoje pradžios įžengė į naują fazę.

Italijos kultūros ministras Alessandro Giuli penktadienį paragino Bienalės fondą pateikti visą susirašinėjimą su Rusijos valdžios institucijomis dėl dalyvavimo žymiojoje meno parodoje. Jis taip pat pareikalavo pateikti informaciją, kaip Rusijos dalyvavimas bus suderinamas su ES sankcijomis.

Venecijos meno bienalė yra viena svarbiausių pasaulyje šiuolaikinio meno parodų.

Sprendimas leisti veikti Rusijos paviljonui yra itin prieštaringas ir sulaukė didžiulės kritikos, ypač iš Ukrainos. Europos Komisija taip pat pagrasino atšaukti milijoninį Bienalės fondo finansavimą.

22 Europos šalių vyriausybės kreipėsi į parodos organizatorius, prašydamos „persvarstyti“ Rusijos dalyvavimą, tačiau parodos šeimininkės Italijos tarp jų nebuvo.

Vis dėlto Italijos kultūros ministerija sugriežtino savo poziciją. A. Giuli paragino savo ministerijos atstovę bienalės direktorių valdyboje Tamarą Gregoretti atsistatydinti „dėl pasitikėjimo stokos“.

Ji laiku neinformavo A. Giuli apie Rusijos įsileidimą. Tačiau T. Gregoretti jau pareiškė, kad atsistatydinti neketina.

Pareiškime A. Giuli pabrėžė, kad Bienalės fondas priima sprendimus visiškai nepriklausomai nuo vyriausybės Romoje.

Tačiau jis pridūrė, kad šiuo metu „kruopščiai aiškinamasi, ar paskelbtas Rusijos dalyvavimas suderinamas su įsipareigojimais pagal esamą sankcijų režimą“.

Po pokalbio telefonu su savo kolege, Ukrainos kultūros ministre Tetiana Berežna, A. Giuli pareiškė, kad nori „pasipriešinti [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino kultūrinei propagandai Italijoje“.