Ispanijoje susirinkę pasaulio kairiųjų jėgų lyderiai pasisako prieš kraštutinių dešiniųjų stiprėjimą
Politika Diplomatija Tarptautiniai santykiai Geopolitika Pedro Sanchezas Donaldas Trumpas Jungtinės Tautos
Barselona, balandžio 18 d. (AFP-ELTA).
Šeštadienį Barselonoje susirinkę viso pasaulio kairiųjų jėgų lyderiai pasisakė prieš kraštutinių dešiniųjų keliamą grėsmę demokratijai; taip pat čia glaudžius tarpusavio ryšius pademonstravo Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas ir Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum.
Susitikimas surengtas demokratinėms institucijoms ir vertybėms patiriant spaudimą dėl įsigalinčių autoritarinių ir kraštutinių dešiniųjų jėgų, taip pat ir Vakaruose, kur didelę įtaką daro JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva kartu su P. Sanchezu pirmininkavo „Demokratijos gynimo susitikimui“.
Tarp susitikimo dalyvių buvo PAR prezidentas Cyrilas Ramaphosa, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro, Airijos prezidentė Catherine Connolly, Jungtinė Karalystės teisingumo ministras Davidas Lammy ir Vokietijos vicekancleris Larsas Klingbeilas.
L. Klingbeilas sakė, kad šis susitikimas „yra svarbus signalas tuo metu, kai pasaulis tampa vis labiau susiskaldęs, o politiką vykdo pasipūtėliai“. Pasak jo, šis susitikimas rodo, kad jo dalyviai „yra solidarūs ir siekia bendradarbiauti“.
P. Sanchezas ir C. Sheinbaum šiltai pasisveikino vienas su kitu – tai dar vienas santykių atšilimo ženklas. Tai buvo pirmasis Meksikos vadovės vizitas į Ispaniją nuo 2024 m. spalio, kai pradėjo eiti pareigas.
Abiejų šalių ryšiai ėmė taisytis po įtampos, kurią 2019 m. sukėlė Meksika, reikalaudama, kad Madridas atsiprašytų už istorines neteisybes, padarytas per Ispanijos konkistą (užkariavimą) ir vėlesnę Amerikos kolonizaciją.
Ispanijos karalius Pilypas VI praėjusį mėnesį pripažino, kad kolonijiniu laikotarpiu Amerikoje buvo „daug žiauraus elgesio atvejų“.
Atvykusi į susitikimą C. Sheinbaum žurnalistams sakė, kad tarp abiejų šalių niekada nebuvo jokios „diplomatinės krizės“.
Raginimas reformuoti JT
Susitikimą pradėjęs P. Sanchezas pabrėžė, kad reikia reformuoti Jungtines Tautas, kurių vaidmuo akivaizdžiai sumenkęs pastarųjų metų karų fone – ypač Artimuosiuose Rytuose ir Rusijos kare prieš Ukrainą.
„Manome, kad atėjo metas atnaujinti, reformuoti Jungtines Tautas ir – žinoma, kodėl gi ne – turėti vadovę moterį. Tai ne tik teisingumo, bet ir patikimumo klausimas“, – sakė jis.
„Kontekstas aiškus: demokratija negali būti laikoma savaime suprantamu dalyku“, – sakė jis.
P. Sanchezas, vienas iš aršiausių karo Artimuosiuose Rytuose kritikų, jau penktadienį ragino pertvarkyti daugiašalę pasaulio tvarką, metant iššūkį „tiems, kurie... laiko ją mirusia arba siekia pakirsti jos pamatus“.
Prieš susitikimą interviu Ispanijos dienraščiui „El Pais“ Lula pabrėžė, kad Barselonos susitikimas „nebus prieš Trumpą nukreiptas susitikimas“.
Kairiųjų renginys surengtas tą pačią dieną kaip ir kraštutinių dešiniųjų Europos lyderių susitikimas Milane, Italijoje – šis organizuotas po Vengrijos nacionalistų lyderio Viktoro Orbano pralaimėjimo sekmadienį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose. V. Orbano pralaimėjimas laikomas nesėkme visoms Europos kraštutinių dešiniųjų partijoms, kurioms jis buvo pavyzdys.
Progresyvieji pasveikino šį rezultatą kaip įrodymą, kad įsikibusias valdžios populistines vyriausybes galima nugalėti prie balsadėžių.
Barselonos susitikimą 2024 m. inicijavo Brazilija ir Ispanija po to, kai kraštutinių dešiniųjų partijos pasiekė reikšmingų laimėjimų Europos Parlamento rinkimuose.
Pirmieji du renginiai vyko Jungtinėse Tautose, o trečiasis – pernai Čilėje.
Nuo 2018 m. valdžioje esantis P. Sanchezas tapo ryškia figūra nusivylusiems Europos progresyvistams, laikantiems jį vienu iš nedaugelio likusių atvirai kairiųjų balsų žemyne, kuriame vis labiau dominuoja dešinioji politika.
person Živilė Aleškaitienė (ELTA)
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad neleis Irano vykdomai Hormuzo sąsiaurio blokadai daryti jam spaudimo, po to, kai Teheranas vėl įvedė šio svarbaus vandens kelio blokadą. D. Trumpas pabrėžė, kad abi pusės vis dar derasi ir, kad jie laikosi griežtos pozicijos. Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi ir D. Trumpas paskelbė apie Hormūzo sąsiaurio atidarymą naftos tanklaiviams ir prekybiniams laivams, tačiau šį sprendimą atšaukė Irano ginkluotųjų pajėgų štabas.arrow_forward
Pentagono vyriausiasis pareigūnas politikos klausimais Elbridge Colby ragino Europą prisiimti didesnę atsakomybę už karinę paramą Ukrainai, nurodydamas, kad ši negali priklausyti vien nuo JAV Gynybos departamento. Jis pažymėjo, kad Vašingtono parama daugiausia rėmėsi „ribotų JAV atsargų mažinimu“, ir užsiminė, jog toks požiūris nebėra tvarus. Remiantis Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, JAV karinė pagalba Ukrainai 2025 m. sumažėjo 99 %, tuo tarpu Europos parama smarkiai išaugo.arrow_forward
Popiežius Leonas XIV pareiškė apgailestaujantis dėl klaidingų interpretacijų, susijusių su jo pareiškimais, kurie buvo laikomi atsaku į prezidento Donaldo Trumpo kritiką.\nJis pabrėžė, kad nėra ketinęs ginčytis su JAV lyderiu ir minėjo pavyzdį apie „tironus“, niokojančius pasaulį, apie kuriuos kalbėjo per kelionę į Afriką.\nLeonas XIV aiškino, kad ši kalba buvo parašyta anksčiau nei D. Trumpo komentaras, kritikuojantis popiežių.arrow_forward