Irano prezidentas pripažino, kad sankcijos daro poveikį šalies ekonomikai
Ekonomika Trumpas Iranas branduolinė Ekonominės sankcijos Geopolitika Užsienio prekyba Masoudas Pezeshkianas JAV Iranas
Teheranas, rugpjūčio 29 d. (AFP-ELTA).
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pripažino, kad JAV sankcijos jo šaliai daro žalą ekonomikai, nors vos prieš keletą dienų jis tvirtino, kad jos nieko nepasieks.
„Kai kas sako, kad sankcijos neturi jokio poveikio; tiems žmonėms aš tikrai nežinau, ką pasakyti“, – penktadienį vėlai vakare interviu valstybinei televizijai sakė M. Pezeshkianas.
„Esame karo padėtyje ir turime susitaikyti su šiomis karo meto aplinkybėmis“, – pridūrė jis.
Pirmadienį JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas išdėstė planus dėl Irano „ekonominio uždusinimo“, įspėdamas apie sunkias pasekmes toms šalims, kurios neprisijungs prie JAV kampanijos.
Naujosios priemonės grindžiamos JAV ir sąjungininkų sankcijų režimu, galiojančiu nuo 2018 m., kai prezidentas Donaldas Trumpas pasitraukė iš tarptautinio susitarimo su Teheranu dėl jo branduolinės programos.
M. Pezeshkianas penktadienį sakė, kad Irano eksportas ir importas pastaraisiais mėnesiais sumažėjo 25–35 proc., nes JAV toliau išlaiko Irano uostų jūrinę blokadą.
Be kita ko, prezidentas sakė, kad Irane reikėtų padidinti benzino kainą, siekiant kompensuoti prekybos sumažėjimą.
Iranas, stambus naftos išgavėjas, kur degalų kaina – viena mažiausių pasaulyje, jau daugelį metų smarkiai subsidijuoja benziną, todėl bet kokie kainodaros pokyčiai yra politiškai jautrus klausimas.
Viceprezidentas Mohammadas Jafaras Ghaempanah trečiadienį pareiškė, kad JAV blokada sutrukdė jo šaliai importuoti pakankamai benzino, kad būtų padengtas vidaus gamybos trūkumas.
Tačiau M. Pezeshkianas tą pačią dieną teigė, kad naujausios JAV sankcijos „nieko nepasieks“.
„Mes tvirtai atsilaikysime prieš ekonominį spaudimą, kaip darėme iki šiol, ir toliau taip darysime“, – valstybinei žiniasklaidai sakė M. Pezeshkianas.
person Živilė Aleškaitienė (ELTA)
Rusijos okupuotos Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės (ZAE) elektros tiekimui iškilo grėsmė dėl mažėjančių avarinių generatorių kuro atsargų, įspėjo Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA). Elektrinė jau daugiau nei savaitę neturi išorinio elektros tiekimo ir priklauso nuo dyzelinių generatorių, kurių atsargos baigiasi.
TATENA stengiasi atlikti pagrindinės elektros linijos remonto darbus ir atkurti išorinį elektros tiekimą. Jei šie veiksmai nesėkmingi, gresia pavojus, kad per 10 dienų elektrinė visiškai neteks elektros.
Situacija atskleidžia, kad patikimas išorinis elektros tiekimas ir saugūs tiekimo maršrutai yra būtini branduolinės saugos ir pačios AE saugumo užtikrinimui.arrow_forward
Naujausia „Creditinfo Lietuva“ atlikta apklausa rodo, kad 78 proc. Lietuvos gyventojų teigia gerai arba gana gerai žinantys savo kredito istoriją, nors 43 proc. jos nėra tikrinę nė karto. Tyrimas taip pat atskleidė, kad 22 proc. gyventojų yra vėlavę atsiskaityti, nes pamiršo apmokėti sąskaitą, 19 proc. – nes negavo arba nepastebėjo sąskaitos, o 9 proc. tuo metu neturėjo pakankamai pinigų. Be to, „Creditinfo Lietuva“ pabrėžia, kad vertinant asmens kreditingumą svarbios ne tik jo pajamos ar turimos paskolos, bet ir ankstesnis finansinių įsipareigojimų vykdymas.arrow_forward
Ankstyvą šeštadienio rytą Niamėjuje, Nigerio sostinėje, buvo pranešta apie šūvius ir sprogimus. Neramumai ypač palietė rajonus aplink prezidento rūmus ir tarptautinį oro uostą, kurie buvo intensyviai apšaudomi.
Smurtiniai susirėmimai taip pat vyko Diori Hamani oro uosto apylinkėse, o keliuose sostinės vietose buvo nutrauktas elektros tiekimas. Valstybės saugumo pajėgos susigrąžino kontrolę po užpuolikų atakos.
Tai yra trečia ataka prieš oro uostą šiemet, o 2023 m. liepą kariuomenė perėmė valdžią po valstybės perversmo.arrow_forward