Irane paskelbtas vienos iš pagrindinių skolinimo įstaigų bankrotas

Teheranas, spalio 25 d. (AFP-ELTA).

Šeštadienį oficialioji Irano žiniasklaida pranešė, kad šalyje paskelbtas vieno iš didžiausių privačių bankų bankrotas, o finansų įstaigos turtą perėmė valstybė.

Tai retas atvejis nuo tarptautinių sankcijų vargstančioje šalyje.

2012 m. įsteigtas „Ayandeh Bank“ visoje šalyje turėjo 270 filialų, o vien sostinėje Teherane jų veikė 150. Tačiau pastaruoju metu jį paralyžiavo skolos – banko sukaupti nuostoliai siekia maždaug 5,2 mlrd. JAV dolerių, be to, jis turi maždaug 2,9 mlrd. dolerių skolų, praneša naujienų agentūra ISNA.

Šeštadienį prie buvusio banko „Ayandeh Bank“ filialo Teherane nusidriekė klientų eilės, netoliese buvo matyti policija, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Užtikrinus, kad indėlininkai galės atgauti savo santaupas, nebeveikiančio banko „Ayandeh Bank“ turtą centrinio banko sprendimu perėmė valstybinis bankas „Melli Bank“.

„Banko „Ayandeh Bank“ turto perdavimas bankui „Melli Bank“ jau baigtas“, – šeštadienį per valstybinę televiziją pranešė banko „Melli Bank“ direktorius Abolfazlas Najarzadehas.

Ketvirtadienį Irano ekonomikos ministras Ali Madanizadehas pareiškė, kad banko „Ayandeh Bank“ klientams nėra ko nerimauti.

Irano centrinio banko pareigūnas Hamidreza Ghaniabadis paaiškino, kad bankrotą sukėlė blogos skolos.

Irano naujienų agentūrai IRNA jis sakė, kad „daugiau nei 90 proc. banko „Ayandeh Bank“ lėšų buvo skirta su banku susijusioms šalims arba paties banko valdomiems projektams“ ir šios lėšos taip ir nebuvo grąžintos.

„Ayandeh Bank“ finansavo tokius prabangius projektus, kaip milžiniškas prekybos kompleksas „Iran Mall“ Teherane, kuriame įrengta ledo arena ir kino teatrai.

Pasak Irano naujienų agentūros „Tasnim“, be „Ayandeh“, sunkumų patiria dar penki bankai: „Sarmayeh“, „Day“, „Sepah“, „Iran Zamin“ ir „Melal“.

Po keletą mėnesių trukusios įtemptos diplomatijos, kuria siekta atgaivinti derybas dėl branduolinės programos, kurios nutrūko po to, kai birželį Izraelio ir JAV pajėgos subombardavo Irano branduolinius objektus, rugsėjį Jungtinės Tautos įvedė Iranui naujų griežtų sankcijų.

Šios sankcijos – tai atgaivintos priemonės, kurios buvo įšaldytos 2015 m., kai Iranas sutiko iš esmės apriboti savo branduolinę programą pagal susitarimą, iš kurio prezidentas JAV Donaldas Trumpas pasitraukė 2018 m., savo pirmosios kadencijos metu.