Politika karas Artimuosiuose Rytuose Geopolitika Konfliktai Tarptautiniai santykiai Donaldas Trumpas Iranas Saudo Arabija
Sana/Rijadas/Vašingtonas/Teheranas, liepos 25 d. (AFP-ELTA).
Artimųjų Rytų karui plečiantis, Teherano remiami husių sukilėliai šeštadienį prisiėmė atsakomybę už raketų smūgį Saudo Arabijai, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarstė naujų smūgių Iranui galimybę.
JAV kariuomenė šeštadienį nutraukė kasdienius pranešimus apie naujus smūgius Islamo Respublikai, nors prieš tai 13 naktų iš eilės atakavo tenykščius karinius taikinius.
D. Trumpas sakė, kad dar neapsisprendė, ar surengti didelius smūgius prieš Iraną, ir taip kalbėjo likus kelioms valandoms iki to, kai konfliktas regione išsiplėtė, nes Jemeno husių sukilėliai prisiėmė atsakomybę už raketų ataką prieš pietinį Saudo Arabijos Gizano miestą.
Husiai apkaltino JAV sąjungininką Rijadą „pavojinga eskalacija“, nes jis penktadienį atakavo grupuotei priklausančius karinius taikinius, o sukilėliai prieš tai paskelbė apie naftos gamintojos jūrų blokadą ir puolė jos laivus Raudonojoje jūroje.
Paūmėjimas reiškia naują frontą kare, kuris apėmė regioną po JAV ir Izraelio smūgių Teheranui vasario mėnesį, ir papildo lygiagrečią Irano vykdomą Hormuzo sąsiaurio – vienintelio kito Rijado jūrų kelio – blokadą.
Rijadas kol kas nekomentavo šeštadienį tinkle „Telegram“ pasirodžiusio husių stoties „Ansarollah“ įrašo, kuriame tvirtinama, kad „Jemeno raketų smūgis“ sukėlė gaisrus Gizane.
Tačiau Rijado civilinės gynybos agentūra šeštadienio rytą trumpam buvo paskelbusi perspėjimus šio miesto ir Janbu gyventojams.
Perspėjimas buvo paskelbtas po to, kai Saudo Arabijos vadovaujama koalicija penktadienį pranešė, kad, reaguodama į išpuolius prieš laivus Raudonojoje jūroje, atakavo husių objektus ir sunaikino taikinius, keliančius grėsmę komerciniams laivams.
Jemeno saugumo šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad tarp Saudo Arabijos taikinių buvo karinio jūrų laivyno bazė Chudaidos uostamiestyje ir karinė stovykla Kamarano saloje.
Husiai anksčiau šią savaitę prisiėmė atsakomybę už išpuolius prieš du Saudo Arabijos laivus, o Saudo Arabija patvirtino vieną išpuolį Raudonojoje jūroje.
„Lūžio taškas“
Eskalacija įvyko po to, kai D. Trumpas pareiškė, kad susilaikys nuo didelės operacijos, nes Teheranas dabar „rimčiau“ žiūri į derybas su Vašingtonu.
„Ne, nepriėmiau“, – Ovaliajame kabinete žurnalistams sakė D. Trumpas, paklaustas, ar priėmė sprendimą dėl stiprių smūgių Iranui, kol kas sumenkindamas pranešimus, kad karas jį vis labiau erzina ir kad jis svarsto galimybę surengti didelio masto operaciją.
„Žiūrėkite, mes dabar su jais kalbamės. Manau, kad laikui bėgant jie nusiteikę vis rimčiau, galbūt dėl akivaizdžios priežasties“, – tvirtino jis.
D. Trumpas sakė, kad Iranas gali rinktis tarp susitarimo, arba „kur kas didesnių“ smūgių.
Karas, kuris, kaip kadaise prognozavo D. Trumpas, truks keturias ar penkias savaites, dabar artėja prie penkto mėnesio ir slegia respublikono populiarumo reitingą prieš labai svarbius JAV kadencijos vidurio rinkimus, vyksiančius lapkritį.
D. Trumpas pridūrė nežinantis, koks būtų „lūžio taškas“ priimant sprendimą, tačiau pakartojo, kad jo raudonoji linija būtų ta, jei Iranas priartėtų prie branduolinio ginklo pasigaminimo.
Jungtinės Valstijos teigia, kad smūgius vykdo siekdamos neleisti, jog Iranas uždarytų labai svarbų Hormuzo sąsiaurį.
Iranas atsakė smūgiais į JAV bazes, per kuriuos žuvo keturi kariai.
Irano kariuomenė penktadienį pareiškė, kad surengė išpuolius prieš JAV karinius išteklius Bahreine, Jordanijoje ir Kuveite.
Tuo metu Irano Revoliucinė gvardija nurodė, kad atakavo „Amazon“ duomenų centrą Bahreine, skelbė valstybinė žiniasklaida, tačiau šio teiginio nekomentavo nei JAV technologijų milžinas, nei Bahreinas.
JAV taip pat nepatvirtino išpuolių prieš jos objektus ar karius.
Bahreine šeštadienio rytą vėl aidėjo sirenos, informavo vidaus reikalų ministerija, kuri paragino gyventojus slėptis.
„Aš jais pasitikiu“
D. Trumpas taip pat primygtinai tvirtino, kad Rusija ir Kinija neginkluoja Irano, nepaisant pranešimų, kad abi šalys teikia Teheranui žvalgybos informaciją atakoms prieš JAV pajėgas.
„Prezidentas Xi (Jinpingas) sakė, kad nedalyvaus, o prezidentas (Vladimiras) Putinas pasakė tą patį (…) Aš jais pasitikiu“, – žurnalistams teigė D. Trumpas.
„Nemanau, kad jie norėtų mane nuvilti“, – pridūrė jis.
Kalbant apie diplomatijos frontą, Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi Kirgizijoje susitiko su savo kolega iš Irano Abbasu Araghchi.
Wang Yi paragino atnaujinti derybas ir įgyvendinti susitarimo memorandumą, kuriuo siekiama sumažinti įtampą Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankos regione, pranešė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
Jis omenyje turėjo preliminarų susitarimą dėl karo pabaigos, kuris žlugo, nes priešininkai kovoja, siekdami išeiti iš aklavietės dėl Hormuzo sąsiaurio.
person Lina Linkevičiūtė (ELTA)