Gyventojai įvertino mokesčių reformą: ne viskas aišku

Vilnius, birželio 17 d. (ELTA).

Naujausios apklausos atskleidžia, kaip visuomenė įvertino valdančiųjų inicijuotą mokesčių reforma. Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos analizės duomenimis, 61 proc. respondentų įsitikinę, kad, įsigaliojus pakeitimams, jiems teks susimokėti daugiau.

Gegužės 23 – birželio 5 dienomis atlikta apklausa rodo, kad ne vieną mėnesį intensyviai aptarinėti projektai daliai visuomenės liko ne itin aiškūs. 4 iš 10 gyventojų (40 proc.) tvirtino girdėję apie socialdemokratų dominuojamos daugumos inicijuojamą mokestinę pertvarką, tačiau teigė tiksliai negalintys pasakyti, kaip konkrečiai tai jiems atsilieps. Savo ruožtu 37 proc. gyventojų tikino taip pat girdėję apie planuojamus pokyčius, tačiau apie mokestinių projektų turinį nieko konkrečiai pasakyti negalėjo. Vos 16 proc. respondentų sakė, kad iš viešojoje erdvėje prieinamų duomenų sugebėjo susidaryti įspūdį, kaip juos paveiks suplanuoti pokyčiai. Savo ruožtu 5 proc. respondentų nurodė nieko apie diskusijas keliančius projektus negirdėję.

„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė sako – nuomonių analizė rodo, jog gyventojams nebuvo lengva suprasti, ką socialdemokratų, „aušriečių“ ir demokratų „Vardan Lietuvos“ valdžia konkrečiai pakeitė. Todėl, akcentavo sociologė, vertinant mokestinę reformą, vyrauja labiau neigiamas požiūris. 

„Žmonės girdėjo, kad kažkokių pakeitimų bus, tačiau iš jų nieko gero nesitiki, nes mano, kad tai juos paveiks neigiamai. Bet kaip konkrečiai – nežinoma“, – Eltai sakė R. Ališauskienė. 

„Suprantančių apie keitimus mažai. Dauguma žino, kad kažkas vyks, bet nežino kas“, – pridūrė sociologė.  

Antradienį Seimas priėmė dalį premjero Gintauto Palucko Ministrų kabineto parengtų mokesčių pertvarkos įstatymų projektų. 

1 proc. didesnis pelno mokestis

Ateinančiais metais pelno mokesčio tarifas didėja 1 proc. punktu: stambioms įmonėms jis sieks 17 proc., o lengvatinis smulkioms ir vidutinėms bendrovėms – 7 proc.

Įmonių dydis nustatomas pagal metinę apyvartą – lengvatinis tarifas taikomas įmonėms, kurių pajamos per metus neviršija 300 tūkst. eurų.

Nulinis mokesčio tarifas smulkioms ir vidutinėms įmonėms bus taikomas nebe vienerius, bet dvejus metus po bendrovės įkūrimo.

Taip pat įmonėms bus taikomas momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimo principas – t. y. įmonės galės tokio turto įsigijimo išlaidas atskaityti iškart.

Nuo šių metų sausio pelno mokestis jau pakeltas 1 proc. – siekia atitinkamai 6 ir 16 proc.

Nauji cukraus ir draudimo mokesčiai

Įvedami nauji mokesčiai draudimui ir saldintiems gėrimams. 

10 proc. bus apmokestintos visos draudimo sutartys, išimtį darant gyvybės, privalomam transporto priemonių, žemdirbių pasėlių ir ūkinių gyvūnų draudimui.

Akcizas bus įvestas visiems saldintiems nealkoholiniams gėrimams, kuriuose cukraus kiekis 100 mililitrų viršija 2,5 gramus.

100 ml saldaus gėrimo, kuriame yra mažiau nei 8 gramai pridėtinių cukrų, bus taikomas 7,4 euro akcizo tarifas (už produkto hektolitrą), daugiau nei 8 gramai – 21 euro.

Taip bus apmokestintas cukraus ar saldiklių turintis vanduo, kiti gėrimai, gėrimų koncentratai. 

Išimtis daroma farmacijos produktams, medicinos priemonėms, maisto papildams, specialiosioms medicininės paskirties maisto produktams, kūdikių maisto mišiniams.

Nebeliks PVM lengvatos šildymui

Panaikinta 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui, karštam vandeniui ir malkoms – apmokestinimas nustatomas ties standartiniu 21 proc. tarifu.

Tarifas daliai lengvatų padidintas nuo 9 iki 12 proc. – taip bus apmokestintos turizmo paslaugos, keleivių vežimo, apgyvendinimo paslaugos, meno ir kultūros įstaigų, renginių lankymas.

Knygoms ir neperiodiniams leidiniams lengvata sumažinta nuo 9 proc. iki 5 proc. 

Kam bus skirtos papildomos biudžeto pajamos?

Iš viso antradienį Seimo patvirtinti Vyriausybės mokesčių pertvarkos projektai numato, kad už 2026-uosius biudžetas galėtų pasipildyti daugiau nei 235 mln. eurų.

PVM lengvatų naikinimas biudžetą per metus turėtų papildyti 80,5 mln. eurų.

Dalis pajamų iš antradienį priimtų projektų bus skirtos krašto apsaugai ir pervedamos į Valstybės gynybos fondą: tarp jų draudimo mokestis, pavadintas Saugumo įnašu (kitąmet 82,5 mln.), pelno mokestis (47,3 mln.), akcizų pakeitimai (22,9 mln.)

2027 m. pajamos Gynybos fondui sudarytų atitinkamai 110 mln., 134,5 mln. ir 25 mln. eurų.

Dėl Gynybos fondo įstatymo, taip pat likusių Vyriausybės mokesčių pertvarkos projektų balsavimai Seime laukia ketvirtadienį. 

Keičiamas nekilnojamojo turto (NT) mokestis, pirmąjį būstą siūlant apmokestinti nuo 450 tūkst. eurų „grindų“, ne pagrindinį – nuo 50 tūkst. eurų ribos, taip pat gyventojų pajamų apmokestinimą, įvedant tris labiau progresyvius mokesčio tarifus – 20, 25 ir 32 proc.