\"Gydytojai be sienų\": Rusija tyčia naikina Ukrainos sveikatos sistemą
Politika agresija prieš Ukrainą Konfliktai Karo nusikaltimai Karinės operacijos Rusija Ukraina Pasaulio sveikatos organizacija
Kyjivas, liepos 13 d. (AFP-ELTA).
Organizacija „Gydytojai be sienų“ (MSF) pirmadienį pasmerkė Rusijos „tyčinę strategiją sunaikinti sveikatos priežiūros sistemą“ Ukrainoje ir pabrėžė, jog tai nuoseklus atakų modelis per visą karą.
Maskva pradėjo plataus masto invaziją į kaimynę Ukrainą 2022 m. vasario 24 dieną. Nuo 2022 m. balandžio iki 2025 m. gruodžio mėnesio MSF dokumentavo daugiau nei 20 atakų prieš įstaigas, susijusias su šia medicinos labdaros organizacija.
Rusija nepaliaujamai puola sveikatos priežiūros įstaigas ir medicinos darbuotojus Ukrainoje, sakoma MSF pranešime.
Tai „atrodo kaip tyčinė strategija sunaikinti sveikatos priežiūros sistemą ir kolektyviai nubausti gyventojus, o ne atsitiktinė Rusijos invazijos pasekmė“, sakoma pranešime.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) užregistravo 2815 atakų prieš sveikatos priežiūros įstaigas Ukrainoje nuo 2022 m. vasario mėnesį pradėtos Rusijos invazijos iki 2025 m. pabaigos, per daugumą jų panaudoti sunkieji ginklai, 2319 atakų paveikė įstaigas.
Atakas registruojanti, bet kaltininkų nenurodanti PSO teigė, kad per jas žuvo 224 žmonės, 902 buvo sužeisti.
Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Rusijos pajėgos per tą patį laikotarpį apgadino arba sunaikino daugiau nei 2500 medicinos įstaigų, 327 iš jų buvo visiškai sunaikintos.
„Šios atakos yra pernelyg nuoseklios, dažnos ir tikslios, kad būtų laikomos atsitiktinėmis“, – pareiškė MSF koordinatorius Ukrainoje Robinas Meldrumas.
„Nėra sutapimas, kai į ligonines smogiama pakartotinai, kai greitosios pagalbos automobiliai puolami tiksliais dronais, kai medicinos darbuotojai žūsta pristatydami vaistus aiškiai pažymėtomis transporto priemonėmis. Tai yra tendencija, modelius lemia ketinimai“, – sakoma jo pranešime.
Dronų atakų daugėja
Pasak MSF, atakos prieš medicinos infrastruktūrą sukėlė sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo krizę žmonėms, kuriems reikalinga neskubi pagalba arba gydymas nuo lėtinių ligų. Medicinos humanitarinės organizacijos teigimu, tai tiesiogiai lemia kančias ir net mirtį nuo kontroliuojamų ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas ir epilepsija.
Vis dar veikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose labai trūksta darbuotojų, gydytojų skaičius MSF remiamoje ligoninėje Chersone nuo 2022 m. sumažėjo 66 procentais.
MSF komandos Rytų ir Pietų Ukrainoje dirba nuolatinės FPV dronų grėsmės sąlygomis. Šie dronai leidžia operatoriams realiu laiku tiksliai identifikuoti ir smogti į taikinius.
Pasak organizacijos, pernai rugsėjo 29 d. Lymane, Donecke, Rusijos FPV dronas puolė MSF remiamo sveikatos centro slaugytoją ir direktorių, kai jie aiškiai pažymėta transporto priemone vežė vaistus.
Nevyriausybinės organizacijos teigimu, jos medicinos darbuotojai netoli fronto linijos yra liudytojai, kaip dronų karas sparčiai aplenkia medicinos pagalbą.
„Anksčiau sužalojimai daugiausia būdavo padaromi artilerijos, dabar dronų smūgiai sudaro vis daugiau traumų atvejų“, – sakoma pranešime.
Per šias atakas daugelis aukų patiria daug įvairių sužalojimų, daugėja infekcijų ir sepsio atvejų, priduriama jame.
MSF paragino šalis laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę humanitarinę teisę ir valstybes, turinčias įtakos Rusijai, reikalauti nutraukti atakas prieš sveikatos priežiūros įstaigas.
Organizacija taip pat paragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą ištirti ir viešai pasmerkti atakas prieš sveikatos priežiūros įstaigas.
2024 m. MSF Ukrainoje turėjo 414 etatinių darbuotojų, jos biudžetas siekė 15,6 mln. eurų. Ji atliko 75 400 ambulatorinių konsultacijų ir 1 150 chirurginių intervencijų.
person Viljama Sudikienė (ELTA)
Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, pranešė, kad ketvirtadienį kreipsis į tautą. Tai pranešta smarkiai įtemptėjus JAV ir Irano konfliktui. Trumpas neatskleidė kalbos temos, tačiau šis pranešimas seka po jo pareiškimo atnaujinti JAV karinio jūrų laivyno blokadą Iranui ir įvesti 20 proc. mokestį laivams, plaukiantiems Hormuzo sąsiauriu.arrow_forward
Paskirta aplinkos ministre Ieva Andriulaitytė pareiškė, jog pritartų plynuosių kirtimų ribojimui, jei būtų numatytos kompensacijos miško savininkams ir urėdijoms.
Naujoji Seimo valdančioji koalicija skelbia, kad tarp jų prioritetų yra Lietuvos miškų strategijos sukūrimas ir miškingumo didinimas.
Antradienį parlamentas planuoja balsuoti dėl Vyriausybės programos ir numatoma XXI ministrų kabineto priesaika.arrow_forward
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos antibalistinių gynybos pajėgumų stiprinimas yra būtinas norint užbaigti karą su Rusija. Jis pabrėžė, kad kuo daugiau Ukraina turės ginklų numušti Rusijos balistines raketas, tuo didesnė tikimybė, kad Rusijos prezidentas sės prie derybų stalo.
Zelenskis padėkojo Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, suorganizavusiam ir vadovavusiam pirmajam Europos antibalistinės koalicijos susitikimui.
Pirmadienį Ukraina kartu su Prancūzija, Vokietija, Jungtine Karalyste ir dar penkiomis Europos šalimis paskelbė sukūrusios Antibalistinę koaliciją.arrow_forward
Laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas perims užsienio reikalų viceministro pareigas Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybėje, o jo pareigas perims Taurimas Valys. Sprendimas buvo priimtas pirmadienį vykusiame Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumo posėdyje. Dar neaišku, ar K. Vaitiekūnas perims tas pačias sritis, už kurias buvo atsakingas T. Valys.arrow_forward