Gimnazijų reitingas: lyderių pozicijose ir toliau laikosi sostinės bei Klaipėdos licėjai
„Jeigu žiūrėtume į atrankinių gimnazijų reitingą, matytume, kad ir toliau absoliutus lyderis yra Vilniaus licėjus. Jis niekada neužleidžia tos pirmosios pozicijos, bet galbūt toks netikėtumas, kad į antrąją poziciją išsiveržė Vilniaus M. Biržiškos gimnazija. To nėra buvę. Tiesa, M. Biržiškos gimnazija yra buvusi trečia, bet niekada antra (…). Į trečią (vietą – ELTA) pakilo Kauno Jėzuitų gimnazija, kuri nežymiai, tačiau aplenkė LSMU gimnaziją.
Vilnius, balandžio 29 d. (ĖLTA). Žurnalas „Reitingai“ skelbia, jog vertinant šių metų Lietuvos abiturientų pasiekimus, tarp šalies gimnazijų lyderiaujančias pozicijas, kaip ir pernai, užima Vilniaus ir Klaipėdos licėjai.
Pažymima, kad vertinant gimnazijas tradiciškai buvo atskirtos mokyklos, kurios mokinius atsirenka, ir tos, kurios priima mokinius pagal vadinamąjį teritorinį principą.
Atrankinių mokyklų pirmajame penketuke atsidūrė Vilniaus licėjus, iš ketvirtos vietos pakilusi sostinės Mykolo Biržiškos gimnazija, pernai šešta likusi Kauno Jėzuitų gimnazija, iš penktos į ketvirtą vietą pakilusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazija bei pernai trečioje vietoje buvusi Kauno technologijos universiteto gimnazija.
Tuo metu geriausių neatrankinių mokyklų penketuką sudarė Klaipėdos licėjus, sostinėje esanti „Saulės“ privati gimnazija, pernai likusi ketvirta, iš antros į trečią vietą nukritusi Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija, viena vieta žemiau atsidūrusi Kauno „Saulės“ gimnazija bei penktoje vietoje, kaip ir praėjusiais metais, likusi Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija.
„Šių metų atrankinių mokyklų reitinge mes matome rokiruotes. Dar ženklesnes rokiruotes mes matome vadinamųjų neatrankinių mokyklų, gimnazijų reitinge, kurių yra šalyje absoliuti dauguma“, – trečiadienį surengtos spaudos konferencijos metu sakė Žurnalo „Reitingai“ Reitingavimo skyriaus vadovė Jonė Kučinskaitė.
Penktoji yra KTU gimnazija. Tiesa, KTU gimnazijos žemesnei pozicijai reitinge įtakos galimai turėjo ir tai, kad šita gimnazija nepateikė savo atsakymo, kiek jų jaunuolių išvyko studijuoti į užsienio šalių universitetus“, – kalbėjo ji.Sudarant gimnazijų reitingą buvo remtasi praėjusių metų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatais. Vertinant lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatus neatrankinėse mokyklose, A lygiui suteiktas 13 taškų svoris, o B lygiui – 2 taškų svoris.
Tuo metu vertinant atrankines gimnazijas, joms tik už A lygio lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminus skirta po 15 taškų, o už B lygį taškų neskirta, nes daugumoje atrankinių gimnazijų nebuvo nė vieno abituriento, kuris būtų rinkęsis laikyti B lygio egzaminą.
Anglų kalbos egzaminui suteiktas 10 taškų svoris, istorijos ir biologijos – po 7,5 taško, o kitiems – chemijos, fizikos, informatikos, geografijos bei ekonomikos ir verslumo egzaminams – po 5 taškus.
Sudarant šalies gimnazijų reitingus, vertinta ir tai, kokiai daliai visų 2025 m. laidos abiturientų tenka vienas šimtukas – šiam parametrui suteiktas 5 taškų svoris.
Dar 10 taškų svoris suteiktas kiekvienos gimnazijos abiturientų, įstojusių į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas, skaičiui. Kriterijui, rodančiam, kiek kiekvienos gimnazijos mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus, suteikti 5 taškai.
J. Kučinskaitė: kai kurių gimnazijų šuolis galėjo būti nulemtas pridėtų 10 taškų
Pasak žurnalo Reitingavimo skyriaus vadovės, šių metų reitinguose fiksuojamas kai kurių gimnazijų pakilimas galėjo būti nulemtas pernai vasarą priimto sprendimo prie beveik visų egzaminų rezultatų pridėti po 10 taškų.
„Jeigu žiūrėtume į tolimesnes pozicijas, matytume, kad tie 10 taškų, kuriuos pernai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimu gavo visi tie, kurie laikė visus VBE, išskyrus lietuvių kalbos, tie pridėti 10 taškų lėmė gimnazijų vietas reitinge“, – sakė J. Kučinskaitė.
„Mes matome, kad kai kurios gimnazijos, kurios buvo žemiau 100-tuko ribos ar net 200-tuke, 250-ojoje pozicijoje, jos staiga šoktelėjo netgi į 100-tuką. Tai vis dėlto galvojame, kad tas jų šuolis, ko gero, yra nulemtas 10-ies taškų. Tai nėra svarus ir tvarus šuolis – kai grįšime į įprastines sąlygas, tos gimnazijos, ko gero, grįš į tas pozicijas, kurias užimdavo ir anksčiau“, – akcentavo ji.
Skaičiuojama, jog pernai gimnazijas baigė daugiau nei 18,5 tūkst. abiturientų, dar 2,1 tūkst. jaunuolių vidurinį išsilavinimą įgijo profesinėse mokyklose.
Šiuo metu Lietuvoje veikia mažiau nei 340 gimnazijų. Prieš dešimtmetį jų buvo 410, o dar po dešimties metų, spėjama, Lietuvoje veiks ne daugiau nei 280 gimnazijų.
Informatikos pernai mokėsi penktadalis dvyliktokų
Kaip skelbiama žurnale, pernai informatikos Lietuvos gimnazijų dvyliktose klasėse mokėsi apie 5,1 tūkst. abiturientų iš maždaug 21 tūkst. dvyliktokų, o vienuoliktose klasėse – mažiau nei 4 tūkst. mokinių – maždaug kas penktas vienuoliktokas.
Remiantis duomenimis, pastebima, jog 160 Lietuvos gimnazijų informatikos dvyliktoje klasėje mokosi mažiau nei po 20 proc. mokinių; o 44 iš jų informatikos nesimokė nė vienas mokinys.
Skaičiuojama, jog informatikos VBE praėjusiais mokslo metais laikė apie 3,9 tūkst. jaunuolių – mažiau nei kas penktas dvyliktokas. Numatoma, jog šiemet laikysiančių informatikos egzaminą bus dar mažiau.
„Dauguma mūsų mokinių informatikos mokosi kone dvigubai trumpiau, kalbant apie metus, ir kartu sekliau, kalbant apie gylį, negu jų bendraamžiai Azijos šalyse (…). Tada tampa visiškai aišku, kodėl mes esame tik informacinių technologijų vartotojai ir scrolintojai, o ne kūrėjai ir gamintojai. Mes šviesmečiai atsiliekame nuo japonų, pietų korėjiečių, singapūriečių, kinų, Šanchajaus jaunuolių, kurie informatikos mokosi A++ lygiu, o pas mus išvis nesimoko“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo žurnalo vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Šalies mokyklose daugėja užsieniečių
„Reitingų“ rengėjai taip pat skelbia, kad nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kelis kartus išaugo Lietuvos mokyklose besimokančių užsieniečių skaičius. Jų dalis šiuo metu sudaro daugiau nei 4 proc. visų moksleivių.
Skaičiuojama, jog Lietuvos mokyklose šiuo metu mokosi apie 14,4 tūkst. užsieniečių. Dauguma jų – 69,45 proc. – yra ukrainiečiai.
Taip pat akcentuojama, jog lietuvių kalba mokyklose praėjusiais mokslo metais mokėsi apie 44 proc. visų užsieniečių. Tuo metu rusų kalba Lietuvoje mokoma kone 29 proc. visų užsienio šalių piliečių.
Švietimo ir mokslo žurnalas „Reitingai“ kasmet viešina išsamius ir plačius švietimo institucijų tyrimus bei reitingus.
person Austėja Paulauskaitė (ELTA)