Galingas žemės drebėjimas prie Indonezijos krantų pražudė žmogų ir sukėlė masinę evakuaciją
Aplinka Ekologinės nelaimės Geologija Indonezija
Džakarta, rugpjūčio 15 d. (AFP-ELTA).
Šeštadienio rytą prie Floreso salos krantų Rytų Indonezijoje įvyko galingas 7,7 balo stiprumo žemės drebėjimas, kuris pražudė mažiausiai vieną žmogų, o tūkstančius privertė bėgti.
Arčiausiai epicentro buvusios Nagekeo regencijos gyventojai suskubo persikelti į aukštesnes vietas, nes atsitraukė jūra, o tai yra galimas artėjančio cunamio ženklas. Visa tai matė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Perspėjimas vėliau buvo atšauktas, tačiau žmonės buvo įspėti negrįžti į apgadintus pastatus, nes baiminamasi, kad pakartotiniai smūgiai gali juos nugriauti.
56-erių Nagekeo gyventojas Yohanesas Babo sakė, kad buvo turguje, kai žemė pradėjo drebėti.
„Drebėjimas buvo stiprus. Laimei, jau buvome lauke prie namo“, – AFP teigė jis.
„Žmonės panikavo, bėgiojo. Kol kas evakuojamės (…) ir bandome pasiekti kalvas“, – kalbėjo jis.
„Mano šeima saugi. Niekas nenukentėjo“, – pridūrė vyras.
Negilaus žemės drebėjimo epicentras buvo prie salos šiaurinės pakrantės, maždaug už 68 kilometrų į šiaurės vakarus nuo pakrantės miesto Endės, pranešė JAV ir Indonezijos institucijos.
Po drebėjimo toje pačioje vietovėje įvyko stiprūs pakartotiniai smūgiai, vieno iš jų stiprumas siekė 6,1 balo.
Pareigūnai iš pradžių skelbė apie du žuvusiuosius, tačiau vėliau skaičių pakoregavo ir nurodė, kad žuvo vienas žmogus, o dar keturi buvo sužeisti.
Visas žalos mastas dar vertinamas, o per televiziją parodytoje filmuotoje medžiagoje matyti gelbėtojai, naršantys griuvėsiuose Maumerės mieste šiaurinėje Floreso salos pakrantėje, ieškodami įstrigusių išgyvenusiųjų.
Už maždaug 2,5 tūkst. kilometrų nuo Džakartos išsidėsčiusios Maumerės gyventojas Lukas Lotaras sakė, kad žemė „staiga pradėjo drebėti ir aš ėmiau panikuoti“.
„Pacientai taip pat bėgo iš ligoninės, drebėjimas buvo didelis. Mačiau, kad įtrūko kai kurios sienos“, – AFP tvirtino ligoninės klientų aptarnavimo pareigūnas L. Lotaras.
Nukentėjusią vietovę daugiausia sudaro miestai ir kaimai, kuriuose yra nedaug daugiaaukščių pastatų arba jų nėra visai.
Perspėjimas dėl cunamio – atšauktas
Indonezijos Meteorologijos, klimatologijos ir geofizikos agentūra (BMKG) po žemės drebėjimo iš pradžių perspėjo apie galimas cunamio bangas ir paragino žmones persikelti į aukštesnes vietas.
Pradžioje buvo paskelbtas perspėjimas dėl 0,5–3 metrų aukščio bangų, tačiau vėliau buvo atšauktas.
„Atšaukėme (perspėjimą dėl cunamio), tačiau toliau stebėsime jūros lygį“, – sakė Wijayanto, kuris, kaip ir daugelis Indonezijos gyventojų, naudoja tik vieną vardą.
Indonezija ir kaimyninės šalys dažnai patiria žemės drebėjimus, nes jos įsikūrusios Ramiojo vandenyno „ugnies žiede“ – intensyvaus seisminio aktyvumo lanke, kuris driekiasi nuo Japonijos per Pietryčių Aziją ir Ramiojo vandenyno baseiną.
1992 m. Floresą supurtė 7,7 balo stiprumo žemės drebėjimas, kuris sukėlė cunamį ir pareikalavo apie 2,5 tūkst. žmonių gyvybių.
Mirtinų Indonezijos žemės drebėjimų istorijoje yra 2004 m. smogęs niokojantis 9,1 balo stiprumo žemės drebėjimas, kuris įvyko prie Sumatros krantų ir sukėlė cunamį, kuris visame regione pražudė 220 tūkst. žmonių, įskaitant apie 170 tūkst. pačioje Indonezijoje.
Ši antrąją Kalėdų dieną įvykusi tragedija buvo viena kruviniausių stichinių nelaimių per visą matavimų istoriją.
2018 m. Lomboko salą supurtė galingas žemės drebėjimas, o per kitas porą savaičių įvyko dar keli smūgiai. Šioje atostogų saloje ir kaimyninėje Sumbavoje žuvo daugiau nei 550 žmonių.
Vėliau tais metais per 7,5 balo stiprumo žemės drebėjimą ir po jo kilusį cunamį Palu (Sulavesio sala) daugiau nei 4,3 tūkst. žmonių žuvo arba dingo be žinios.
person Lina Linkevičiūtė (ELTA)
Po beveik dviejų savaičių trukusios tarptautinės gaisrų gesinimo operacijos Pietų Prancūzijoje, sugrįžo Lietuvos ugniagesių komanda „Perkūnas“. Nepaisant sunkaus fizinio darbo ir karščio, misija suteikė daug patirties, kurią komanda ketina pasidalyti su kolegomis Lietuvoje. Ministras Martynas Katelynas pabrėžė, kad Lietuvos pareigūnų dalyvavimas tokiose operacijose stiprina solidarumą su kitomis Europos valstybėmis ir užtikrina abipusę pagalbą nelaimės atveju.arrow_forward
Naujausia dezinformacijos centro „Debunk.org“ analizė atskleidžia, kad nepaisant sumažėjusių kontrabandinių balionų antskrydžių Lietuvoje, Kremliui palanki žiniasklaida toliau intensyviai puola Lietuvą, išnaudodama šią krizę šalies institucijoms diskredituoti. Analizėje nagrinėjama ir platesnė 2025–2026 m. dronų antskrydžių banga, apėmusi ne tik Lietuvą, bet ir Lenkiją, Estiją, Rumuniją, Norvegiją ir Nyderlandus. Pasak A. Kazlausko, Kremliaus žiniasklaida atsakomybę už incidentus stengėsi nukreipti Ukrainai ar NATO, o pačių incidentų tikrumas buvo kvestionuojamas, siekiant sukurti įspūdį, jog visi incidentai buvo dirbtinai sukurti Vakarų.arrow_forward
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį kilęs gaisras Sanoko liaudies architektūros muziejuje Lenkijoje visiškai sunaikino senovinę medinę bažnyčią, pastatytą 1667 m.
Gaisras kilo Šv. Nikolajaus bažnyčioje, kurioje buvo du senoviniai vargonai, net senesni už patį pastatą.
Muziejaus direktorius Marcinas Krowiakas paskelbė, kad nei bažnyčios pastatas, nei vidaus furnitūra išgelbėti nepavyko, o bažnyčia yra laikoma "neįkainojamu" vietinės Pakarpatės vaivadijos architektūros perlu.arrow_forward