G. Šimkus: NT mokestis turėtų būti nustatomas centralizuotai

Vilnius, gegužės 15 d. (ELTA).

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gedimino Šimkaus manymu, nekilnojamojo turto (NT) mokesčio dizaino klausimas turėtų būti sprendžiamas centralizuotai, o dabar patvirtintas Vyriausybės siūlymas neužtikrintų pakankamo visuotinumo.

„LB savo poziciją buvo išsakęs jau prieš penketą ar daugiau metų ir nuosekliai jos laikomės. Iš principo sakome, kad reikėtų remtis jau esamu nekomercinio NT mokesčio dizainu. Pajamos iš mokesčio galėtų tekti savivaldai ar kitiems tikslams, tačiau pats mokesčio dizainas turėtų būti nustatomas centralizuotai“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

Pasak jo, Vyriausybės patvirtintas NT mokesčio variantas atliepia savivaldybių norus, tačiau pastebi, kad toks sprendimas gali neužtikrinti apmokestinimo visuotinumo, kurio Vyriausybė siekė nuo pat diskusijų pradžios.

„Dabartiniame siūlyme matome, kad daugiau galimybių gauna savivalda. (...) Tai atliepia savivaldybių atstovų išsakytus lūkesčius, tą galima matyti kaip teigiamą dalyką. Tiesa, prasminga gal būtų atsižvelgti į komercinio NT mokesčio pavyzdį. Ten tarifo dydį gali nustatyti savivalda, o jis svyruoja gan plačiose ribose, tačiau savivaldybės jį dažniausiai nustato arčiau minimalios ribos ir apmokestinimas būna mažesnis“, – teigė LB valdybos pirmininkas.

„Girdime jau ir merų pasisakymus, iš kurių atrodo, kad panaši filosofija veiktų ir šiuo atveju, o visuotinumo, apie kurį kalbėjo tiek valdžia, tiek LB, gali būti pakankamai ribotai“, – vertino G. Šimkus.

Tiesa, LB vadovas pastebėjo, kad Vyriausybės patvirtintas mokesčių pakeitimų paketas po Seimo svarstymų dar gali gerokai keistis. Tačiau jei savivaldybėms atiteks teisė ir atsakomybė spręsti, koks bus NT mokestis, rezultatai kiekviename regione gali ženkliai skirtis.

„Turint omenyje, kad savivaldybių Lietuvoje yra daug – 60, didžiulė aplinkybių ir motyvacijų įvairovė jose, gali vesti link labai skirtingų rezultatų, kalbant apie NT apmokestinimą. Nenoriu to vertinti teigiamai ar neigiamai“, – kalbėjo G. Šimkus.

„Jei visuotinumo bus mažai, o tai priklausytų nuo savivaldybių, (...) aiškiai prognozuoti efektus yra sudėtinga“, – teigė LB valdybos pirmininkas.

ELTA primena, kad naujausi NT mokesčio siūlymai numato pokyčius apmokestinant pirmąjį būstą. Savivaldybės savo nuožiūra galėtų nustatyti NT kartelę, nuo kurios būtų skaičiuojamas mokestis, o mokesčio tarifus – intervale nuo 0,1 iki 1 proc.

Tarifas būtų nustatomas atsižvelgiant į Registrų cento nustatomas būsto vertes – anksčiau turto vertinimas buvo atliekamas kas 5 metus, dabar Vyriausybė siūlo tai daryti kas 3 metus.

Pokyčiai kartu reiškia, kad savivaldybės galėtų nuo mokesčio savo biudžeto sąskaita gyventojus atleisti išvis, jeigu nustatytų, pavyzdžiui, gerokai aukštesnę kartelę nei savivaldybėje esančio NT vidurkis.

Nuo 20 iki 200 tūkst. eurų suminei tokio NT vertei būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, 200-400 tūkst. eurų – 0,2 proc., 400-600 tūkst. eurų – 0,5 proc., virš 600 tūkst. eurų – 1 proc.

Galutiniame variante siūloma visas pajamas iš pirmojo būsto apmokestinimo nukreipiant į savivaldybių biudžetus, o likusio nekomercinio gyventojų NT – gynybai, šios iš viso siektų 13,7 mln. eurų.

Pirmajam iki 450 tūkst. eurų vertės būstui ir toliau siūloma 50 proc. mokesčio lengvata, taip pat 75 proc. lengvata tris ar daugiau vaikų arba vaiką su negalia auginantiems gyventojams.

Komercinį NT apmokestinti siūloma taip pat, kaip ir anksčiau, tačiau nustatyti ir papildomą 0,2 proc. tarifą – jo pajamos bus skiriamos gynybai ir, skaičiuojama, sieks 60,5 mln. eurų.

Apleistas ir neprižiūrimas komercinis turtas būtų apmokestintas 4 proc. tarifu, pajamos skiriamos į savivaldybių biudžetus.

Priėmus siūlymus Seime, jie įsigaliotų nuo kitų metų sausio.