G. Šimkus apie palūkanų trajektoriją: įeiname į neutralios normos teritoriją

Vilnius, birželio 6 d. (ELTA).

Europos Centrinio Banko (ECB) sumažinta palūkanų norma pasiekė neutralų lygį – tai reiškia, kad nei skatina, nei riboja ekonomiką, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Frankfurte susirinkusi ECB Valdančioji taryba bazinę indėlių palūkanų normą ketvirtadienį sumažino 0,25 proc. punkto – iki 2 proc.

„Yra įvairių vertinimų apie neutralią palūkanų normą, (…) tai yra nestebimas dydis, tai yra matuojamas, vertinamas dydis, jis svyruoja gana plačiose ribose (…), bet dabar po šito sprendimo ateinama į dydį, kuris daugumos suprantamas kaip neutrali palūkanų norma – ekonomika nei skatinama, nei slopinama“, – ECB pinigų politikos apžvalgoje penktadienį žurnalistams kalbėjo G. Šimkus.

„Buvo keliamos palūkanų normos, dabar – normalizuojamos, iš tikrųjų labai svarbu pasilikti pilną veiksmų laisvę, pilną pasirinkimą kitiems ateities sprendimams, (…) žiūrėti į duomenis“, – pridūrė LB vadovas.

Jis teigė nematantis požymių, jog vidutiniu laikotarpiu palūkanų normos gali būti didinamos, tačiau neįvardijo, kokius sprendimus ECB galėtų priimti artimiausiuose posėdžiuose.

Tuo metu rinkos tikisi, kad palūkanas mažinti šiemet ECB gali dar du kartus – rugsėjį ir gruodį.

Sprendimą centrinis bankas didelio geopolitinio neapibrėžtumo sąlygomis, Europoje kylant saugumo rizikoms, prie neapibrėžtumo dar labiau prisidedant Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo sprendimams dėl muitų, kylant eksporto iššūkiams.

„Tarptautinė prekyba geriausiai vyksta tada, kai tų (muitų – ELTA) tarifų nėra arba jie paremti labai aiškia ekonomine logika, kad tai yra būtina, bet ne vienpusiai grasinimai tarifais. (…) Bet manau, kad tas rezultatas, kurį mes galų gale po visų įtampų, derybų turėsime, jis gerokai skirsis nuo tų kraštutinių scenarijų, apie kuriuos kalbame šiuo metu“, – teigė G. Šimkus.

Kadangi infliacija po popandeminio šuolio stabilizavosi, ECB dėmesį sutelkė į skolinimosi sąnaudų mažinimą, kad sušvelnintų spaudimą 20-čiai euro zonos valstybių.

Globalus BVP augimas šių metų pirmą ketvirtį siekė 0,7 proc., lyginant su 1,1 proc. paskutinį 2024-ųjų ketvirtį.

ECB prognozuoja, kad šiemet infliacija euro zonoje sieks 2 proc., kitais metais – 1,6 proc., o 2027 m. vėl didės iki 2 proc.

Ketvirtadienį įvykęs palūkanų mažinimas – jau aštuntasis nuo 2024 m. birželio.

Rinkoms tikintis, jog po ilgo palūkanų mažinimo ciklo ECB netrukus gali padaryti pauzę, banko valdybos pirmininkė Christine Lagarde teigė, kad pinigų politikos institucija yra „geroje padėtyje“ spręsti pasaulinio neapibrėžtumo problemas.