G. Nausėda: NATO viršūnių susitikimas Hagoje parodys, kiek Aljansas yra atsparus

Vilnius, gegužės 19 d. (ELTA).

Šią vasarą Hagoje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas parodys, ar Aljansas yra atsparus, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Todėl, pasak jo, tai bus vienas svarbiausių organizacijos susitikimų per pastarąjį dešimtmetį. Be to, pirmadienį bendras karines pratybas prie Suvalkų koridoriaus stebėję Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutaria – artėjančiame NATO susitikime Hagoje reikės kelti klausimą dėl gynybos finansavimo kartelės. 

„Jis parodys, ar NATO kaip kolektyvinės gynybos organizacija yra stipri, atspari, ar mes pasiduodame abejonėms. Tikiu, kad mes eisime pirmu keliu ir tas kelias suponuoja labai aiškią būtinybę didinti gynybos išlaidas tiek kiekvienos NATO sąjungininkės atskirai, tiek visos organizacijos“, – pirmadienį po susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda žurnalistams Lenkijoje kalbėjo G. Nausėda.

„3,5 proc. grindys gynybos finansavimo yra tas absoliutus minimumas, kurio žemiau nusileisti mes neturime teisės. Juo labiau, kad neturime prabangos ištęsti šitą procesą iki labai tolimos ateities, kadangi kaip mes puikiai suprantame, mūsų nedraugai nesnaudžia ir jie tikrai nėra mums pasirengę suteikti laiko kredito“, – tęsė prezidentas.

Savo ruožtu Lenkijos vadovas Andrzejus Duda taip pat pabrėžė, kad visos Aljanso narės turėtų padidinti savo gynybos išlaidas bent jau iki 3 proc.

„Per mūsų susitikimą kalbėjome taip pat svarbiu kitu klausimu – apie tai, kad reikia didinti gynybos išlaidas. Mes, Lietuva ir Lenkija, daugiausiai išlaidų skiriame gynybai, Lenkija skiria beveik 5 proc. Neseniai kreipiausi į NATO generalinį sekretorių su pasiūlymu, kad būtų padidintos gynybos išlaidos visose NATO valstybėse narėse bent jau iki 3 proc.“, – tvirtino A. Duda.

„NATO generalinis sekretorius sakė, kad galbūt karines išlaidas būtų galima didinti iki 3,5 proc. Mes apie tai dar kalbėsimės susitikime Vilniuje“, – pažymėjo Lenkijos prezidentas.

Planuojama ir toliau remti Ukrainą

Kalbėdamas apie Aljanso viršūnių susitikimo prioritetus, G. Nausėda teigė, kad Ukrainos narystė NATO ir parama šiai šaliai vis dar išlieka svarbiais klausimais. 

„Net neabejoju, kad mūsų regiono valstybės pozityviai žvelgs į Ukrainos narystės klausimą ir yra pasirengusios daryti viską, kad ta narystė taptų realistiškesnė“, – teigė prezidentas.

„Kitas klausimas – parama Ukrainai. Lietuva yra įsipareigojusi skirti Ukrainos paramai 0,25 proc. BVP, tačiau realiai mes šį lygį netgi padidinome ir jis sudaro 0,3 proc. BVP kiekvienais metais“, – pridūrė Lietuvos vadovas.

A. Duda taip pat pareiškė neabejojantis, kad reikia remti Ukrainą bent jau iki tol, kol Rusija nutrauks savo karinius veiksmus.

„Aš nei kiek neabejoju, kad reikia remti Ukrainą bent jau iki to laiko, kol bus nutraukta Rusijos agresija prieš Ukrainą. Reikia remti todėl, kad po karo galėtume atstatyti Ukrainą“, – tvirtino Lenkijos vadovas.

Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas – pavyzdys

Kaip skelbta anksčiau, pirmadienį šalies vadovas G. Nausėda kartu su Lenkijos prezidentu A. Duda stebėjo bendras karines pratybas prie Suvalkų koridoriaus. 

„Šiandien mes turėjome progą stebėti lauko taktines pratybas „Gallant Boar\'25“, kuriose ne tik Lenkijos ir Lietuvos kariai, bet taip pat ir mūsų sąjungininkai pademonstravo profesionalumą ir tikrai suteikė labai gerą pagrindą tikėtis, kad mūsų NATO bendradarbiavimas vyksta pačiu aukščiausiu lygiu“, – po to surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.

„Tiek Lenkija, tiek Lietuva yra pavyzdys, kaip galima per trumpą laiką, turint stiprią politinę valią, priimti sprendimus, kurie yra gyvybiškai svarbūs mūsų valstybių saugumui. Kitaip tariant, padidinti gynybos išlaidas“, – pridūrė jis.

Tuo metu žiniasklaidai komentavęs A. Duda taip pat akcentavo stiprėjantį dvišalį bendradarbiavimą.

„Labiausiai džiaugiuosi, kad stiprėja bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Lenkijos, ypač karinis. Lietuva įsigyja karinę techniką ir darysime viską, kad tas mūsų bendradarbiavimas būtų vis stipresnis“, – kalbėjo Lenkijos vadovas.

A. Duda taip pat paminėjo, kad už 2 savaičių planuoja atvykti į Vilnių, kur vyks „Bukarešto devintuko“ ir Šiaurės valstybių susitikimas. Jo metu bus aptarti svarbūs klausimai prieš NATO viršūnių susitikimą Hagoje.

„Narsusis šernas’25“ – dviejų savaičių trukmės lauko taktinės pratybos Lenkijoje, šalia Lietuvos sienos. Pratybose dalyvauja Lenkijos, Lietuvos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Čekijos, Švedijos ir Rumunijos ginkluotosios pajėgos.

ELTA primena, kad NATO narės 2014 m. viršūnių susitikime Velse susitarė per dešimtmetį padidinti išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP. Aljanso duomenimis, iki šiol šį tikslą pasiekė 22 narės iš 32. 

Vėliausiai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį kai kurios šalys 2 proc. tikslą laiko nepakankamu. JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau seniai reikalaują sąjungininkių daugiau investuoti į savo gynybą ir kaip tikslą nurodo 5 proc. BVP. Tačiau šį rodiklį daugelis valstybių laiko nerealiu. M. Rutte ne kartą kalbėjo apie būtinybę skirti gynybai gerokai daugiau nei 3 proc. BVP.

Kaip jau buvo skelbta gegužės pradžioje, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, Nyderlandų duomenimis, nori įpareigoti Aljanso nares vėliausiai nuo 2032 m. gynybai ir saugumui kasmet skirti 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).

M. Rutte taip pat visoms šalims narėms išsiuntė laišką, kuriame ragina 3,5 proc. numatyti „tvirtoms karinėms išlaidoms“ ir 1,5 proc. – susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui ir panašiai.