FT: technologijų sektoriaus milijardieriai nuo pasaulio pabaigos slėpsis Argentinoje
Visuomenė Rusija Baltarusija branduoliniai mokymai Branduolinė ginkluotė Klimato kaita Socialinės tendencijos Argentina
Buenos Airės, rugpjūčio 11 d. (ELTA).
Argentinoje, Andų kalnų papėdėje, penkis kartus už Manhataną didesnėje teritorijoje, grupė technologijų verslininkų ruošiasi pasaulio pabaigai, rašo „The Financial Times“ (FT).
Britų laikraštis skelbia, kad per pastaruosius dvejus metus atokioje Vamanio rančoje, nuo kurios iki artimiausio kaimo reikia žvyrkeliu važiuoti apie valandą, išdygo surenkamieji namai, geodeziniai kupolai ir privatus kilimo bei tūpimo takas.
Šią saugią vietą įkūrė ispanų–argentiniečių technologijų verslininkas Martinas Varsavsky, sukaupęs 700 mln. dolerių vertės turtą iš telekomunikacijų, interneto, atsinaujinančios energetikos ir biotechnologijų verslo.
Ši vietovė yra toli nuo branduolinių supervalstybių, arti Patagonijos naftos telkinių ir derlingų Argentinos „vyno sostinės“ Mendozos lygumų. M. Varsavsky mano, kad būtent čia įmanoma išgyventi Armagedoną, rašo FT.
Tikina, kad trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo
„Mes jau esame Trečiajame pasauliniame kare, fronto linijos jau nusibrėžtos“, – duodamas interviu FT telefonu verslo kelionės metu į San Franciską sakė M. Varsavsky.
Jis turėjo omeny konfliktą, kur vienoje pusėje yra Rusija, Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranas, o kitoje „didžioji dalis likusio pasaulio“.
„Tiesiog protinga turėti saugia vietą“, – tikino jis.
M. Varsavsky – ne vienintelis itin turtingas žmogus, kuris planuoja, kaip išgyventi branduolinį karą, klimato katastrofą ar ekonomikos žlugimą., pabrėžia FT.
Tokie milijardieriai kaip Peteris Thielas yra nusipirkę žemės atokiose Naujosios Zelandijos vietovėse, o „Meta“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas turi slėptuvę po savo ranča Havajuose. „LinkedIn“ įkūrėjas Reidas Hoffmanas kadaise yra sakęs, kad maždaug pusė Silicio slėnio milijardierių turi tam tikrą „apokalipsės draudimą“.
Tačiau 66-erių M. Varsavsky vizija yra platesnė. Anot jo, visa Argentina ir Pietų Amerikos pietinė dalis būtų tinkami „sudėtingų visuomenių“ gyvenimui branduolinio karo atveju, nes jos būtų toli nuo branduolinį ginklą gabenančių raketų taikinių ir radioaktyvias daleles skleidžiančių debesų. Ten taip gausu maisto ir energetikos išteklių.
2023 m. gruodį verslininkas Argentinoje įsigijo sklypą kartu su kitais penkiais argentiniečiais ir amerikiečiais investuotojais, praėjus kelioms savaitėms po to, kai šalies prezidentu tapo libertaras Javieras Milei.
Vieni iš investuotojų yra technologijų verslininkas Alecas Oxenfordas, kuris yra J. Milei ambasadorius Vašingtone, ir „Kind“ batonėlių prekės ženklo įkūrėjas Danielis Lubetzky.
Jų tikslas – savarankiškas apsirūpinimas. Ant pastatų įrengti saulės moduliai, M. Varsavsky taip pat planuoja įsigyti galvijų, kurie ganytųsi krūmynais apaugusiame 32 tūkst. hektarų plote, kuriame yra ir 5 km kalnas ir keletas kitų kalnų. Verslininkai gali įsigyti dar didesnį gretimą žemės sklypą, kuris būtų skirtas pasėliams.
Milei efektas, „baltesnė Europa“
Tai, kad JAV ir Europos milijardieriai vis dažniau renkasi Argentiną, daugiausiai siejama su libertaro J. Milei išrinkimo prezidentu 2023 m., paaiškina FT. Jo radikalios rinkos reformos ir kryptis technologinės laisvės link pradžiugino kai kuriuos Silicio slėnio milijardierius. Pavyzdžiui, P. Thielas nusipirko vilą Buenos Airėse.
J. Milei ketina sukurti specialią „pilietybės už investicijas“ programą, kad pritrauktų turtinguosius siūlydamas prieglobstį nuo pasaulinių turbulencijų. Konsultantai tai prilygina pagreitintai 3 mln. JAV dolerių kainuojančiai apsigyvenimo Naujojoje Zelandijoje programai, kuri populiari tarp Kalifornijos technokratų.
M. Varsavsky labai palaiko J. Milei ir lydėjo jį per daugelį vizitų, kurių metu Argentinos prezidentas susitiko su technologijų lyderiais San Franciske ir pietavo su jais Buenos Airėse. Verslininkas pasiūlė sukurti nacionalinį puslaidininkių ir elektros transformatorių rezervą, kad sustiprintų šalies atsparumą, taip pat „ramybės vizą“, kad kiti investuotojai Argentinoje galėtų gelbėtis nuo pasaulio pabaigos.
Be to, M. Varsavsky ir kitiems technologijų lyderiams Argentina primena „baltesnės“ Europos laikus prieš įsigalint daugiakultūriškumui.
„Kai kurie žmonės atvyksta į Argentiną ir sako: „O, ši vieta dabar labiau europietiška nei Europa“. Argentina didžiuojasi savo Vakarų civilizacijos paveldu ir žmonės tai gali drąsiai pasakyti, o Europoje ir Amerikoje tai neįmanoma“, – sako M. Varsavsky.
Jo šeima pabėgo iš Argentinos, kai M. Varsavsky buvo 16 metų, nenorėdami gyventi 1976–1983 m. diktatūros sąlygomis.
Verslininkas visą savo suaugusį gyvenimą praleido Ispanijoje ir JAV bei sukūrė 5 startuolius, kurių kiekvieno vertė viršijo 1 mlrd. JAV dolerių.
person Karolis Broga (ELTA)
Vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno suformuota politinė komanda: viceministrais tapo Linas Drazdauskas, Ana Burkovskienė ir Vaidotas Jakštas, o ministerijos kancleriu - Laimonas Rudys.\nViceministras L. Drazdauskas atsakingas už viešojo saugumo sritį, V. Jakštas - už Europos Sąjungos struktūrinės paramos įgyvendinimo ir regioninės politikos klausimus, o A. Burkovskienei patikėta civilinės saugos ir svarbių valstybės objektų apsaugos sritys.\nM. Katelyno patarėjų gretose - Šarūnas Legatas, Šarūnas Dvareckas, Žygimantas Kalpokas ir Arūnas Puodys.arrow_forward
Netoli Bab al Mandebo sąsiaurio prie pietinių Jemeno krantų į krovininį laivą pataikė nežinomo tipo sviedinys, pražudydamas nenurodytą skaičių žmonių, pranešė Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų tarnyba (UKMTO).\nŠaltiniai Jemeno pakrančių apsaugos tarnyboje ir du šalies vyriausybės kariniai pareigūnai pranešė, kad laivą atakavo Irano remiami Jemeno husiai, per ataką žuvo trys laivo įgulos nariai.\nIšpuoliai prieš laivus minėtame sąsiauryje didina neapibrėžtumą laivybos bendrovėms, kurios susiduria su sunkumais dėl Irano vykdomos Hormuzo sąsiaurio blokados.arrow_forward
Libijos vakaruose esanti naftos perdirbimo gamykla ne kartą buvo atakuota dronais, dėl ko gali būti sustabdyta jos veikla, pranešė šalies naftos korporacija. Libijos nacionalinė naftos korporacija (NOC) įspėjo, kad jei dronų atakos tęsis, bus paskelbta force majeure padėtis ir nutraukta gamyklos veikla. Naftos ministerija pasmerkė šiuos veiksmus kaip grėsmę šalies nacionaliniam ir ekonominiam saugumui bei jos piliečių viešajam saugumui.arrow_forward