Finansų viceministras: matoma rizika nesilaikyti ES ir nacionalinių fiksalinės drausmės reikalavimų
Ekonomika Fiskalinė politika Lietuvos ekonomika ES ekonomika Europos Sąjunga
Vilnius, gegužės 31 d. (ELTA).
Finansų viceministro Dariaus Sadecko teigimu, valstybės biudžeto išlaidoms augant sparčiau nei planuota, kyla rizika 2026–2028 metų laikotarpyje nesilaikyti Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių.
Finansų ministerijos duomenimis, dėl didesnių nei planuota valstybės biudžeto išlaidų pernai, jau įvertinus 2025–2028 m. Lietuvai Europos Tarybos suteiktą 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) lankstumą gynybos išlaidoms, 0,5 proc. punkto BVP nukrypta nuo grynųjų išlaidų augimo ribų. Pastebima, kad jau šiemet nuokrypis gali didėti.
„Tai paskatino 2025 metų rezultatas (...), pagrindinis tą sąlygojęs veiksnys yra centrinės ir socialinio draudimo fondų subsektorių išlaidos. Jos buvo didesnės nei planuota ir jų neatsveria prielaida dėl galimų mažesnių 2026 metų valstybės biudžeto išlaidų“, – trečiadienį bendrame Seimo Biudžeto ir finansų bei Europos reikalų komitetų posėdyje kalbėjo D. Sadeckas.
Anot viceministro, tvirtinant 2026–2028 m. valstybės biudžetą buvo planuota, kad sukauptas grynųjų išlaidų nuokrypis, palyginti su Lietuvos fiskaliniu struktūriniu planu, įvertinus lankstumą gynybos išlaidoms, šiemet bus 0,4 proc. BVP. Vis tik, D. Sadecko teigimu, dabar matoma, kad jis gali siekti 0,8 proc. BVP, o pagal ES taisykles leidžiamo nuokrypio riba – 0,6 proc. BVP.
Pasak finansų viceministro, jei situacija nesikeis, šis rodiklis 2028 metais gali siekti 1,4 proc. BVP.
„Vis tik matome didelę riziką nesilaikyti tiek ES, tiek nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių“, – sakė jis.
Kartu D. Sadeckas pažymėjo, kad praėjusių metų rodikliai atitiko ES fiskalinės drausmės taisykles.
Tai gegužės viduryje skelbė ir Valstybės kontrolė (VK). Anot aukščiausiosios audito institucijos, nors faktinės valdžios sektoriaus išlaidos pernai buvo didesnės nei planuota biudžeto įstatyme, atsižvelgiant į taikomus lankstumo mechanizmus jų augimas vis dar atitiko ES reikalavimus. Tačiau pažymėta, jog artimiausiu laikotarpiu fiskalinis spaudimas didės.
VK teigimu, jei nebus priimti sprendimai dėl papildomų tvarių biudžeto pajamų šaltinių, Lietuvai jau nuo šių metų gali būti sunkiau laikytis fiskalinės drausmės taisyklių, o ateityje gali tekti rinktis tarp gynybos finansavimo ir kitų viešųjų paslaugų.
Aukščiausiosios audito institucijos vertinimu, atsižvelgus į įprastai priimamus politinius sprendimus kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), pensijas ir kitas išlaidas, valdžios sektoriaus deficitas 2028 metais galėtų siekti apie 3 proc. BVP, o 2029-aisiais – viršyti šią ribą. Be to, papildomą spaudimą viešiesiems finansams taip pat kuria išaugęs gynybos finansavimo lygis.
Pernai buvo patvirtintas vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas, kuriuo siekiama užtikrinti tvarius valstybės finansus. Juo šalis įsipareigojo 2025–2029 metais laikytis nustatytų valdžios sektoriaus išlaidų augimo, vidutiniškai siekiančio 5 proc. per metus, ribų.
2025–2028 m. Lietuvai taip pat taikoma išlyga gynybos išlaidoms, leidžianti nuo šių ribų nukrypti iki 1,5 proc. BVP.
person Marta Kraujelytė (ELTA)