Finansų ministras: mokestinius pakeitimus Seimas turi priimti iki šios sesijos pabaigos

Vilnius, gegužės 19 d. (ELTA).

Seimui antradienį planuojant pirmą kartą svarstyti Vyriausybės mokesčių paketą, finansų ministras Rimantas Šadžius nesiima prognozuoti, kurie pakeitimai posėdžių salėje sulauks didžiausio pasipriešinimo, tačiau pažymi, kad juos priimti būtina dar pavasario sesijoje, kad pokyčiai spėtų įsigalioti nuo ateinančių metų.

„To reikia pasiekti (priimti mokesčių pakeitimus pavasario sesijoje – ELTA), kadangi mokesčių įstatymai Lietuvoje turi būti priimti ne vėliau kaip 6 mėnesiai iki jų įsigaliojimo. Mums būtina, kad įsigaliotų šitie pakeitimai iki 2026 metų sausio 1 dienos“, – žurnalistams po susitikimo su parlamentinių frakcijų atstovais pirmadienį sakė R. Šadžius.

„Su biudžetu taip pat nieko negalima priimti, visi įstatymai turi įsigalioti po 6 mėnesių“, – aiškino ministras.

Anksčiau skelbta, kad iš šio paketo būtina greičiau priimti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus, kad, nuo 2026-ųjų smarkiai išaugus Registrų centro nustatomoms turto vertėms, gyventojams šis mokestis smarkiai neišaugtų.

„Aš tokiomis prognozėmis neužsiimu, mano pareiga yra žmoniškai pateikti Vyriausybės poziciją, Vyriausybės suformuotą paketą Seimui“, – pridūrė ministras, klausiamas, dėl kurių pakeitimų gali nepavykti sutarti Seimo pavasario sesijoje.

R. Šadžius taip pat pridūrė ketinantis mokestinius pokyčius pristatyti ne tik Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK), bet ir susitikti su visomis parlamento partijų frakcijomis – šią savaitę pristatyti pataisas ketina „demokratams“, vėliau – su „Nemuno aušros“ frakcijai, taip pat jau susitiko su socialdemokratais.

Opozicinei konservatorių frakcijai kritikuojant, kad šiuo metu nėra aišku, kurios pajamos iš naujų mokesčių pakeitimų bus skirtos tiesiai krašto apsaugos finansavimui, R. Šadžius, pažymėjo, kad „viskas labai aiškiai pasakyta įstatymų projektuose“, tad, parlamentarams kilus neaiškumų, ministras į juos esą atsakys.

Verslo bendruomenė taip pat kritikavo pasigendanti ilgesnės diskusijos su valdančiaisiais, kaip galima būtų keisti siūlomą mokesčių pertvarką ar kurias jos dalis atidėti, kad nebūtų pakenkta ekonomikos augimui.

R. Šadžius pabrėžė, kad pokyčių atidėjimas „jam nėra priimtinas“.

„Verslui nebeliko argumentų, todėl yra paprastas siūlymas pasabotuoti, atidėti (…) dėl diskusijos įstatymų įsigaliojimą metams, man tas absoliučiai nepriimtina“, – dėstė ministras.

Siūlymus dėl mokesčių pakeitimų Vyriausybė patvirtino praėjusią savaitę.

Mokesčių pakete numatyta keisti gyventojų pajamų apmokestinimą, bendrai metinių pajamų sumai taikant progresinius tarifus intervale nuo 20 iki 32 proc. 

Taip pat siūlomas naujos struktūros nekilnojamojo turto (NT) mokestis, pagal kurį savivaldybės savo nuožiūra pirmam būstui galėtų nustatyti apmokestinamo NT kartelę, nuo kurios būtų skaičiuojamas mokestis, o mokesčio tarifus – intervale nuo 0,1 iki 1 proc.

Pirmajam iki 450 tūkst. eurų vertės būstui ir toliau siūloma 50 proc. mokesčio lengvata, taip pat 75 proc. lengvata tris ar daugiau vaikų arba vaiką su negalia auginantiems gyventojams.

Taip pat siūloma 1 proc. punktu didinti pelno mokestį, įvesti akcizą arba vadinamąjį „cukraus mokestį“ saldiesiems gėrimams, taip pat – mokestį visoms draudimo įmokoms, išskyrus gyvybės draudimą ir gyventojų įmokas už privalomą transporto priemonių draudimą, atsisakyti dalies pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų.

Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus, į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų. 

Tuo metu valstybės gynybai finansuoti kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.