Finansų ministras apie augančią valstybės skolą: situacija tikrai nėra dramatiška
Ekonomika Lietuvos ekonomikos augimas Valstybės skola Ekonomikos augimas Fiskalinė politika Kristupas Vaitiekūnas Lietuva
Vilnius, gegužės 29 d. (ELTA).
Nepaisant numatomo valstybės skolos augimo, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad situacija nėra dramatiška – šaliai reikia priimti sprendimus, kurie išsaugotų ekonomikos augimą, dažnai nekeistų mokestinės sistemos ir didintų gyventojų pajamas.
„Situacija tikrai nėra dramatiška, mūsų skola net ir po ketverių metų bus viena mažesnių Europos Sąjungoje. Tikrai manau, kad šioje situacijoje išsaugoti ekonomikos augimą, gyventojų pajamų augimą yra tikrai svarbiau negu sustabdyti skolą kažkuriam taške – iki 45 ar 50 proc., mes to savo vystymosi ekonomikos tikrai negalime prarasti dėl to“, – LRT televizijai penktadienį kalbėjo ministras.
Valstybės kontrolė (VK) vertina, kad 2026–2029 m. laikotarpiu valdžios sektoriaus skola išaugs nuo 45 iki 55,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o išlaidos palūkanoms – nuo 1,1 iki 1,8 mlrd. eurų.
„Mūsų skola yra apie 40 proc., mes planuojame, kad 2028 metų pabaigoje ji galėtų būti apie 50 proc., tos prognozės yra ganėtinai ilgo laiko ir dar bus peržiūrimos, žinoma. Bet ką, pavyzdžiui, parodė 2025 metai, (…) kad turėjome truputį greitesnį ekonomikos augimą, truputį mažesnį deficitą ir metų gale turėjome truputį mažesnę skolą“, – aiškino K. Vaitiekūnas.
„Ta skola šiek tiek auga, bet turime tą rezervą, jeigu kalbėti apie valstybės skolą, tikrai galime šią problemą laike išsidėstyti protingai“, – teigė jis.
Ministras sakė, kad kiekvienais metais mokestinė sistema neturėtų būti keičiama, o šiemet įsigaliojusi reforma priimta įvertinus poveikį ekonomikai.
„Kalbant apie mokestinius pakeitimus – tikrai jie nedaromi kasmet, tikrai reikia pažiūrėti, koks yra efektas, kiek yra surenkama (į biudžetą – ELTA), kokių yra spragų ir jas pataisyti. Bet mokestinė sistema taip pat lemia ir mūsų konkurencingumą, kiek mes pritraukiame investicijų, kokiu greičiu auga ekonomika, (…) atlyginimai, tie pakeitimai, kurie yra padaryti, tikrai yra pakankami“, – teigė K. Vaitiekūnas.
VK taip pat nustatė, kad dėl spartesnio šių metų išlaidų augimo nei buvo numatyta pernai fiskalinė erdvė šiemet yra mažesnė, todėl, kad būtų laikomasi taisyklių, išlaidos 2026 m. turėtų būti mažesnės nei prognozuojama.
Fiskalinė institucija taip pat teigė, kad, jei Lietuva greitu metu nepriims sprendimų dėl papildomų tvarių biudžeto pajamų šaltinių, ateityje šaliai gali tekti rinktis tarp gynybos finansavimo ir kitų viešųjų paslaugų.
Anot ministro, labiausiai šiemet ir artimiausiu metu augs šalies išlaidos gynybai.
„Be abejo, turime įsivertinti, kad mūsų išlaidos yra tikrai didesnės negu pajamos ir naujų išlaidų, jeigu mes jas sukuriame, reikia labai gerai pasverti, ar tikrai to reikia“, – sakė finansų ministras.
VK teigimu, atsižvelgus į įprastai priimamus politinius sprendimus biudžete kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), pensijas ir kitas išlaidas, valdžios sektoriaus deficitas 2028 m. galėtų siekti apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tuo metu 2029 m., anot VK, šią ribą Lietuva galėtų viršyti, papildomą spaudimą viešiesiems finansams taip pat kuriant išaugusiam gynybos finansavimo lygiui, europinė išlyga kuriam taikoma iki 2028 m.
Fiskalinę drausmę numatantys Mastrichto kriterijai nustato, kad biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc. nuo BVP, valstybės skolos lygis – 60 proc. BVP.
person Ūla Klimaševska (ELTA)
Turto valdymo bendrovė „Invalda INVL“ šių metų pirmajame ketvirtyje uždirbo 120 tūkst. eurų neaudituoto grynojo pelno, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu jis siekė 15,9 mln. eurų. Bendrovės nuosavas kapitalas šių metų kovo pabaigoje siekė 256,3 mln. eurų arba 21,26 euro akcijai. Naujieną komentuodamas, bendrovės vadovas Darius Šulnis teigė, kad didžiausią įtaką pirmojo ketvirčio rezultatams turėjo nuosavų investicijų portfelio vertės sumažėjimas, tačiau bendrovė išlaiko ilgalaikę strategiją ir nuosekliai plėtoja turto valdymo bei šeimos biuro veiklą.arrow_forward
Iranas apkaltino JAV prezidentą Donaldą Trumpą ignoruojant ar iškraipant planuojamo susitarimo punktus ir bando inscenizuoti tariamą sėkmę. Iranas prieštarauja D. Trumpo teiginiams trimis punktais: JAV ignoravimu atblokuoti 12 mlrd. dolerių iš įšaldytų Irano sąskaitų, nėra nuostatos dėl Ormūzo sąsiaurio atvėrimo ir urano prisodrinimo laipsnio sumažinimo ar sunaikinimo. D. Trumpas penktadienį pareiškė, kad priima "galutinį" sprendimą dėl taikos susitarimo su Iranu.arrow_forward
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino ukrainiečius būti atidiems stebėdami oro pavojaus signalus, nes Rusija ruošiasi naujam didelio masto smūgiui prieš Ukrainą.
Žvalgybos duomenys rodo, kad Rusija planuoja naują didelio masto smūgį, o Ukrainos gelbėjimo tarnybos ir oro erdvės gynėjai yra parengti veikti visą parą.
Per praeitą ataką Kyjive buvo sužeisti 92 žmonės, trys žuvo ir apgriauta daugiau nei 300 objektų, įskaitant beveik 150 gyvenamųjų namų.arrow_forward