Finansų ministerija siūlo ILTE drausti finansuoti premjero, Vyriausybės narių įmones

Vilnius, kovo 25 d. (ELTA).

Finansų ministerija siūlo griežtinti nacionalinio plėtros banko ILTE finansavimą politiškai pažeidžiamiems asmenims (PEP) – jį drausti teikti premjerui, Vyriausybės kancleriui ir jo pavaduotojui, Ministrų kabineto nariams bei viceministrams, taip pat bendrovėms, kurių akcininkai yra PEP riziką turintys asmenys.

Tai numatoma ministerijos derinimui trečiadienį pateiktame Nacionalinio plėtros banko įstatymo projekte.

Siūloma, kad ILTE negalėtų teikti finansavimo politinio pasitikėjimo patarėjams ir jų artimiesiems šeimos nariams, ministerijų kancleriams, taip pat – juridiniams asmenims, kuriuose visi minėti PEP asmenys yra naudos gavėjai.

Po derinimo ir Vyriausybės pritarimo, projektas keliaus į Seimą.

Anot finansų ministro, pritarimas esamoms projekto formuluotėms koalicijoje yra, nes projektu siekiama didinti ILTE skaidrumą.

„Turėjome pakankamai tamprų kontaktą su Seimu, dirbome šiais klausimais, tai manau, kad sutarimas turėtų būti – kaip galima nepritarti tam, kas mažina šešėlį ir mažina skaidrumą“, – Eltai trečiadienį sakė Kristupas Vaitiekūnas.

„Noras yra, kad mūsų plėtros banko ILTE projekto vystymą ir virsmą lydėtų maksimalus skaidrumas, todėl yra nuspręsta, kad Vyriausybės nariai negalėtų naudotis ILTE paslaugomis“, – akcentavo ministras.

Apie tai, kad ministerija imsis griežčiau reguliuoti ILTE finansavimą su politikais susijusiems juridiniams asmenims, ELTA skelbė jau anksčiau – tai numatyta naujame plėtros banką valdančios ministerijos lūkesčių rašte.

Svarstymų dėl to, kad plėtros bankas turėtų peržiūrėti, kaip finansuoja PEP riziką turinčius klientus, kilo pernai vasarą po to, kai paaiškėjo apie tuo metu premjero pareigas ėjusio Gintauto Palucko iš dalies valdomos bendrovės gautą 200 tūkst. eurų lengvatinę ILTE paskolą.

Po žurnalistinių tyrimų ir kilusių klausimų apie jo verslus premjeras tuomet atsistatydino iš pareigų.

Kaip jau skelbta, ILTE pradeda naują plėtros etapą – per artimiausius ketverius metus į Lietuvos ekonomiką planuojama įlieti 6 mlrd. eurų, dalį šių lėšų pritraukti per tarptautines finansų įstaigas.

Numatoma finansuoti tas kryptis, kur kapitalo trūksta labiausiai – gynybos pramonės, saugumo ir energetinės nepriklausomybės sektorių, didinti investicijas į konkurencingus, inovatyvius verslo sektorius, tarp jų – ir žemės ūkį, socialinę ir strateginę infrastruktūrą, ypač savivaldybėse, bei atsinaujinančią energetiką.

Bus keičiamas ir ILTE valdysenos modelis, kad labiau atitiktų bankinės valdysenos struktūrą ir tarptautinių priežiūros institucijų rekomendacijas, ILTE, kaip ir kitus šalyje veikiančius bankus, prižiūrėtų Lietuvos bankas (LB).

Stiprinami priežiūros ir pinigų plovimo prevencijos kontrolės mechanizmai – didinamas stebėtojų tarybos narių skaičius, įtraukiant tarptautinių finansų institucijų atstovus, įsteigti nauji tarybos komitetai – Audito, Rizikų valdymo, Atlygio ir skyrimo, sudaryti susitarimai su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Nauja ILTE struktūra kuriama įtraukiant tarptautines finansų institucijas – Europos investicijų banką (EIB), Šiaurės investicijų banką (ŠIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB).

Numatoma, kad naujas ILTE priežiūros modelis įsigalios nuo 2027-ųjų, Seime priėmus tai numatantį įstatymą.