F. Jansonas apie naujausią tyrimą dėl G. Palucko: istorija nėra kažkokia įspūdinga, kad būtų prarandami postai

Vilnius, liepos 22 d. (ELTA).

Premjerui Gintautui Paluckui tik šių metų liepą galutinai atlyginus dar 2012 m. vadinamoje „žiurkių byloje“ priteistą žalą Vilniaus miesto savivaldybei, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad pastaroji istorija nėra tai, dėl ko ministras pirmininkas galėtų prarasti postą. Pasak jo, esminius klausimus, lemsiančius G. Palucko ateitį Vyriausybėje, atsakys teisėsauga, tirianti ankstesniuose žurnalistiniuose tyrimuose paviešintą informaciją apie socialdemokrato verslus bei įsigytą prabangų nekilnojamąjį turtą (NT).

„Jeigu šita istorija apie nesumokėtą skolą būtų išlindusi pirma ir vienintelė, turbūt, (...) neturėtume ką šnekėti, nes pati istorija savaime nėra kažkokia įspūdinga, su kuo jau čia postai prarandami. Ji yra besitęsiančio pusantro mėnesio proceso dalis. Vėlgi, kaip prezidentas sakė, dar viena malkelė į rusenantį laužą“, – antradienį LRT radijui sakė F. Jansonas.

„Esminiai du klausimai, ką prezidentas ir vakar sakė, tai yra tai, ką dabar jau visi bėgdami ir azartiškai bemedžiodami premjerą baigia pamiršti. Du paprasti klausimai: ar premjeras pasinaudojo tarnybine padėtimi, kai jo verslas gavo lengvatines ILTE paskolas? (...) Antras klausimas (...) – ar premjeras nėra praturtėjęs neteisėtai, ar gali savo įgytą turtą, NT, akcijas ir t. t. pagrįsti pajamomis“, – aiškino jis.

Šalies vadovo patarėjas priminė, kad šiais klausimais atsakingos tarnybos yra pradėję ikiteisminius tyrimus. F. Jansono teigimu, jeigu teisėsauga nustatytų aplinkybes, nepalankias G. Paluckui, tai iš karto atsakytų į klausimą, ar politikas gali toliau vadovauti Ministrų kabinetui.

„Yra du esminiai klausimai, į kuriuos bent vienas teigiamas atsakymas – taip, premjeras pasinaudojo tarnybine padėtimi, arba taip, jis neteisėtai praturtėjo – turbūt premjero likimą iš karto nulemia. Jeigu tarnybos priima neigiamus sprendimus, vėlgi, turime situaciją, kokią turėsime, ir tada vėl kalbėsime apie negrąžintą skolą. Juokaujant, tos skolos yra paprastos: stabdžiai – bailiams, skolos – kvailiams“, – aiškino jis.

Prezidentūra ne kartą akcentavo, kad tikisi greitų teisėsaugos sprendimų šiais klausimais. F. Jansono teigimu, su pirmuoju žurnalistiniu tyrimu susijęs ikiteisminis tyrimas neturėtų trukti pernelyg ilgai, mat tai aprėpia metų senumo įvykius. 

„Suprantama, kad kažkiek tęsis, bet sunku įsivaizduoti, kad tokiame limbo ir gyvensime dar trejetą metų“, – dėstė G. Nausėdos patarėjas, neabejodamas, kad tarnybos turės pakankamai duomenų išanalizuoti visą situaciją.

„Kad tas vasaros serialas baigtųsi vienaip ar kitaip. Dažniausiai pradedi „Netflix“ serialus žiūrėti vasarą ir stengiesi, kad iki rudens jie baigtųsi“, – pridūrė jis.

Tuo metu klausiamas, ar premjerui neturėtų būti keliami aukštesni standartai, F. Jansonas pripažino – pasiteisinimai, jog įvyko žmogiška klaida, atrodo nekaip.

„Kadangi čia jau turbūt visose šitose istorijose kokį antrą kartą girdžiu apie žmogiškas klaidas, kur anksčiau buvo padarytos, tai aišku tai pradeda atrodyti ne kažin kaip. Kiek gi tų žmogiškų klaidų net ir klystantis žmogus gali padaryti?“ – sakė jis.

Apie tai, jog tarnybų tyrimų rezultatai nulems G. Palucko likimą premjero poste, prezidentas G. Nausėda užsiminė ir pirmadienį.

„Jeigu bent vienu iš šitų klausimų atsakymas bus „taip“, be abejo, kad premjeras nebegalės toliau dirbti savo darbo“, – LRT televizijai pirmadienį sakė G. Nausėda.

„Nėra privaloma būti Seimo nariu, kad būtum premjeru“

Naujausias žurnalistinis tyrimas viešojoje erdvėje įžiebė diskusijas apie tai, ar G. Paluckas galėjo būti renkamas į Seimą 2024 m. vykusiuose rinkimuose. Rinkimų kodekso 11 straipsnis numato, kad asmuo negali būti renkamas į atitinkamas pareigas, jeigu nėra baigęs atlikti paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės. Tad keliamas klausimas, ar neatlyginęs žalos savivaldybei, G. Paluckas galėjo dalyvauti rinkimuose.

Savo ruožtu F. Jansonas pastebėjo – Lietuvos ministru pirmininku gali būti ir ne Seimo narys.

„Noriu priminti, kad Lietuvos premjeru, aš perverčiau įstatymus, gali būti nors ir užsienietis. Nėra privaloma būti Seimo nariu, kad būtum premjeru“, – teigė patarėjas, pažymėdamas, jog tarp šių pareigybių nėra tiesioginės priklausomybės.

Paklaustas, ar įstatymiškai įmanoma tokia situacija, kad G. Paluckas praras Seimo nario mandatą, bet išliks Vyriausybės vadovo poste, F. Jansonas nurodė – teisiškai tokia situacija reali. Tačiau, tęsė jis, tokiu atveju kyla moraliniai klausimai.

„Teisiškai tai įmanoma. Ar praradus Seimo nario mandatą moraliai gali būti... Jau ten tiek prisidirbęs, kad iš tavęs atims ir Seimo nario mandatą – ar tu gali politiškai būti premjeru? Taip, čia yra didelis klausimas. Bet jeigu teisiškai bandote susieti Seimo nario mandato atėmimą su premjero posto praradimu – tai taip nėra“, – apibendrino G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas.

Šią savaitę vyks prezidento ir premjero susitikimas: atminties spragos nėra tai, apie ką norisi kalbėti

Apskritai vertindamas jau antrą mėnesį netylančius skandalus dėl premjero G. Palucko, šalies vadovo patarėjas akcentavo, jog susiklosčiusi situacija nėra naudinga Lietuvai. F. Jansono teigimu, šią savaitę planuojamas prezidento ir premjero susitikimas, kurio metu tikimasi kalbėti apie valstybei svarbius klausimus, o ne „atminties spragas“.

„Tas pakibimas, kuris tęsiasi pusantro mėnesio, be abejo nieko doro neatneša. Mes kalbame apie pakankamai sudėtingą geopolitinę situaciją, mes kalbame apie gynybos biudžetus, kalbame apie būsimus biudžetus ir šią savaitę prezidentas susitikinės su premjeru ir tikrai jo atminties spragų klausimas nėra pagrindinis, apie ką norėtųsi kalbėti. Norėtųsi kalbėti apie valstybei svarius dalykus ir ateinantį politinį sezoną, ir ką galime padaryti – tai šiuo atveju norėtųsi matyti aiškiai funkcionuojančią Vyriausybę“, – aiškino patarėjas.

„Šiai akimirkai – taip, ji su problemomis, taip, esame priversti daugiau kalbėti apie atmintį nei apie darbus. Bet Vyriausybė funkcionuoja pakankamai gerai. Tą akimirką, kai Vyriausybė dėl premjero problemų nebegalės funkcionuoti, teks peržiūrėti viską“, – įspėjo jis.

ELTA primena, kad naujausias „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimas atskleidė, jog premjeras Gintautas Paluckas galutinai atlygino dar 2012 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) vadinamoje „žiurkių byloje“ priteistą žalą Vilniaus miesto savivaldybei vos prieš kelias savaites – paskutinius 4,9 tūkst. eurų politikas sumokėjo šių metų liepos 8 d. Iš viso jam buvo priteista atlyginti kiek daugiau nei 57 tūkst. litų (apie 16,5 tūkst. eurų).

Vis tik, tyrime skelbiama, kad G. Paluckas buvo sutaręs su savivaldybe atsiskaityti dalimis – atlyginti žalą iki 2015 m. pabaigos. Tačiau sutarto grafiko politikas nesilaikė – į savivaldybės biudžetą 2014 m. gegužę pervedė 40 tūkst. litų (maždaug 11,5 tūkst. eurų), daugiau pavedimų nebuvo.

Premjero patarėjas Justinas Argustas tikino, jog pastaroji situacija susiklostė dėl aplaidžios žmogiškos klaidos.

Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybė informavo, jog vėluojant atlyginti žalą, premjerui buvo paskaičiuota maždaug 3,7 tūkst. eurų palūkanų, kurias jis turės sumokėti. Tą premjeras padarė – antradienį savivaldybė patvirtino gavusi atitinkamą pavedimą.

Pirmasis „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimas atskleidė, jog premjero iš dalies valdoma įmonė „Garnis“ gavo 200 tūkst. eurų paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE. Sutartis sudaryta politikui jau einant Vyriausybės vadovo pareigas.

Antroji žurnalistinio tyrimo dalis kelia klausimus dėl Vyriausybės vadovo iki 2018 m. valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ gautų ir negrąžintų šimtatūkstantinių paskolų iš su verslininku Darijumi Vilčinsku susijusios bendrovės „Uni Trading“.

Tyrime nurodoma, kad ryšių tarp G. Palucko ir D. Vilčinsko – ir daugiau. 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio taip pat nebuvo deklaravęs 2013 m. turto bei interesų deklaracijose. 

Aiškindamiesi, kur iki buto įsigijimo gyveno premjeras, žurnalistai trečiajame tyrime paviešino, kad Kipro įmonė 2012 m. G. Paluckui Vilniaus centre pigiai pardavė butą, o sklypą, ant kurio stovi iš dalies politiko valdomas pastatas, suformavo pats ministras pirmininkas, kai dar ėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Dėl „Garnio“ gautos paskolos panaudojimo aplinkybių ikiteisminį tyrimą pradėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba – kaip liudytojas buvo apklaustas ir G. Paluckas.

Patikrinimą dėl „Garniui“ suteiktos paskolos atliko tiek pati ILTE, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija – pažeidimų abiem atvejais nenustatyta.