Europą alinantys pražūtingi karščiai svilina rytinį regiono pakraštį ir artėja prie Ukrainos
Aplinka Klimato kaita Ekologinės nelaimės Visuomenės sveikata Ukraina Europa Pasaulio sveikatos organizacija
Viena, birželio 29 d. (AFP-ELTA).
Pirmadienį didžiausia kada nors Europoje užregistruota karščio banga išdegino centrinę ir rytinę žemyno dalį ir nusitaikė į Ukrainą, kuri skubiai ėmėsi veiksmų apsaugoti karo nuniokotus savo elektros tinklus nuo karščio smūgio.
Praėjusią savaitę karščio banga pirmiausia užklupo Vakarų Europą, jos metu temperatūra pasiekė rekordines aukštumas, o žemyno, kurio infrastruktūra nėra pritaikyta atlaikyti tokias nepakeliamas temperatūras ir kur oro kondicionavimas nėra plačiai paplitęs, ligoninės, transporto tinklai bei elektros tinklai patyrė didžiulę apkrovą.
Pasak JT sveikatos agentūros, nuo birželio 21 d. Europoje užregistruota daugiau nei 1,3 tūkst. papildomų mirčių, tarp mirusiųjų – užrakintuose automobiliuose palikti maži vaikai ir jaunuoliai, nuskendę, nuo pragariškų karščių atsigaivinti bandydami neprižiūrimose maudyklose.
Prancūzija pranešė, kad nuo birželio 18 d. šalyje nuskendo mažiausiai 74 žmonės, o Lenkijoje vien sekmadienį nuskendo 17 žmonių.
Pirmadienį Balkanų šalys su nerimu laukė temperatūros, kuri turėtų pasiekti iki 40 °C, o Bosnijos ugniagesiai gesino dėl karščio kilusius gaisrus.
Remiantis naujienų agentūros AFP analize, manoma, kad karščius, kai temperatūra viršys 35 °C, Europoje patirs mažiausiai 130 milijonų žmonių – sekmadienį prognozuota, kad jų bus 190 milijonų.
Ši karščio banga yra stipriausia kada nors užregistruota Europoje, ir, kaip teigia mokslininkų grupė „World Weather Attribution“, jei ne klimato kaita, būtų buvę „praktiškai neįmanoma“, kad ji mus užkluptų tokią ankstyvą vasarą.
Vokietijoje, Lenkijoje ir Čekijoje buvo sumušti visų laikų temperatūros rekordai, o Jungtinėje Karalystėje ir Šveicarijoje – birželio mėnesio rekordai.
Naujas smūgis Ukrainai
Pirmadienį Ukraina ruošėsi atlaikyti gamtos smūgį savo energetikos tinklui, kurį jau daugiau nei ketverius karo metus talžo Rusija.
Elektros tinklų operatoriai mažiausiai penkiuose regionuose – nuo Ivano-Frankivsko vakaruose iki netoli fronto linijos esančios Zaporižos pietuose – paskelbė, kad antradienį dieną tam tikru laiku bus taikomi laikini energijos naudojimo apribojimai.
Valstybinė meteorologijos tarnyba pranešė, kad šalyje bus „itin karšta“, o pirmadienį temperatūra turėtų siekti 35–38 °C.
„Karštis taip pat yra rimtas išbandymas įrangai, kuri jau daugiau nei ketverius metus veikia karo sąlygomis ir atlaikė daugybę išpuolių“, – savaitgalį sakė energetikos bendrovės „Jasno“ generalinis direktorius Sergijus Kovalenko.
Jo teigimu, kad vasara yra intensyviausias energetikos tinklo, kurį per žiemą alino nuolatiniai Rusijos išpuoliai, remonto laikotarpis, o tai reiškia, kad tinklas jau „veikia pasiekęs savo galimybių ribą“.
Rekordinės temperatūros
Savaitgalį karštis svilino Čekiją, Vokietiją ir Lenkiją – šiose šalyse buvo užfiksuoti nauji temperatūros rekordai: termometro stulpelis atitinkamai siekė 41,9 °C, 41,7 °C ir 40,5 °C.
Berlyno policija sekmadienį antrą dieną iš eilės vandens patrankomis stengėsi padėti sostinės gyventojams atsigaivinti – šįkart arenoje „Olympia“, kur koncertavo dainininkas Bruno Marsas.
Prancūzijoje orams vėstant, nacionalinė meteorologijos tarnyba sekmadienio vakarą pranešė, kad jau dabar prognozuoja, jog liepos mėnesį gali kilti dar viena karščio banga.
person Jūras Barauskas (ELTA)
Kyjivo Obolonės rajone atidarytas Vilniaus skveras su pėsčiųjų tiltu, įkvėptu Karaliaus Mindaugo tilto.
Tai yra pirmasis ir kol kas vienintelis projektas, finansuotas Ukrainoje, gaunant tiesioginę paramą iš Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo.
Per praėjusius metus Vilniaus miesto savivaldybė suteikta parama Ukrainai siekia daugiau nei 930 tūkst. eurų.arrow_forward