„Eurobarometras“: 4 iš 5 lietuvių mano, jog klimato kaita yra rimta problema

Vilnius, liepos 6 d. (ELTA).

„Eurobarometro“ apklausos duomenys rodo – 83 proc. Lietuvos ir 85 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų mano, jog klimato kaita yra rimta problema. 

„7 iš 10 apklaustųjų (…) Lietuvoje pritaria ES masto tikslui iki 2050 m. įgyvendinti poveikio klimatui neutralumo tikslą. Septyni iš dešimties (…) respondentų Lietuvoje sutinka, kad dėl klimato kaitos patiriama ekonominė žala yra daug didesnė nei investicijos, kurių reikia perėjimui prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos“, – rašoma Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje pranešime.

79 proc. Lietuvos ir 85 proc. ES gyventojų sutinka, kad kovai su klimato kaita turėtų būti teikiamas prioritetas, siekiant geresnės visuomenės sveikatos ir gyvenimo kokybės. Panašus skaičius apklaustųjų (75 proc. Lietuvoje ir 83 proc. ES) pritaria minčiai, kad geriau pasirengus neigiamam klimato kaitos poveikiui, pagerės ES piliečių gyvenimas. 

„Vidutiniškai beveik 4 iš 10 europiečių (38 proc.) ir daugiau nei 3 iš 10 lietuvių (32 proc.) jaučiasi asmeniškai veikiami su aplinka ir klimato kaita susijusios rizikos ir grėsmių. Aštuoniose valstybėse narėse (daugiausiai Pietų Europoje, o taip pat Lenkijoje ir Vengrijoje) taip manančių yra daugiau kaip pusė“, – pažymima pranešime.

Dauguma apklaustųjų (89 proc. Lietuvoje ir 88 proc. ES) mano, kad svarbu, jog ES imtųsi veiksmų, siekiant didinti atsinaujinančių išteklių energijos dalį. 

Specialioji „Eurobarometro“ apklausa apie klimato kaitą buvo atlikta 2025 m. vasario 18 – kovo 10 dienomis visose 27 ES valstybėse narėse. Lietuvoje tiesiogiai apklausti 1014 piliečiai. Iš viso tyrime dalyvavo daugiau nei 26,3 tūkst. ES piliečių. 

ELTA primena, kad EK pasiūlė iki 2040 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 90 proc., paliekant galimybę lanksčiai reaguoti į šiuos planus turinčių įgyvendinti ES valstybių susirūpinimą.

Ilgai atidėliotas sprendimas yra svarbus etapas, ES siekiant anglies dioksido neutralumo tikslo iki 2050 metų. 

Kad įtikintų  skeptiškai nusiteikusias sostines, ES vykdomoji valdžia siūlo, kad nuo 2036 m. 27 bloko šalys galėtų įskaičiuoti anglies dioksido kreditus, įsigytus finansuojant ne Europoje vykdomus projektus, iki trijų procentų savo išmetamųjų teršalų mažinimo apimties.

Pasiūlymas pateiktas tokiu metu, kai didumą Europos kamuoja ankstyvų vasaros karščių banga. Pasak mokslininkų, dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos karščiai tampa vis intensyvesni, dažnesni ir labiau paplitę.

2040 m. tikslui reikės ES valstybių narių ir parlamento pritarimo.