Etikos sargai tirs, ar teikdamas siūlymus dėl kailinių žvėrelių fermų V. Pranckietis nesupainiojo interesų

Vilnius, liepos 9 d. (ELTA).

Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl liberalo Viktoro Pranckiečio galimo viešų ir privačių interesų konflikto. Nors politikas prieš rinkimus yra sulaukęs kailinių žvėrelių verslo finansinės paramos, Seimo narys dalyvauja ir teikia siūlymus, aktualius šiam sektoriui.

„Gavome Viešosios įstaigos „Turšti narvai“ skundą dėl galimo Seimo nario V. Pranckiečio viešų ir privačių interesų konflikto. Jame sakoma, kad V. Pranckietis registravo Gyvūnų gerovės apsaugos įstatymo projektą, o mūsų komisija šiais metais, sausio mėnesį, priėmė išvadą, kurioje Seimo nariui rekomendavome susilaikyti nuo kailinių žvėrelių verslui palankių teisės aktų rengimo ir svarstymo“, – posėdyje kalbėjo komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė. 

Sprendimas pradėti tyrimą dėl V. Pranckiečio buvo priimtas bendru sutarimu. 

Kaip skelbta anksčiau, šių metų vasarį Seimo etikos sargai konstatavo, jog kailinių žvėrelių verslo finansinės paramos sulaukęs parlamentaras V. Pranckietis, registravęs šiam verslui palankų teisės aktą, numatantį kailinių žvėrelių fermų draudimo atidėjimą iki 2033 m., galėjo sumaišyti viešus ir privačius interesus. 

Tuomet Etikos ir procedūrų komisija rekomendavo nedalyvauti tolesniuose šių jo įregistruotų pataisų svarstymuose, taip pat nerengti kitų kailinių žvėrelių verslui palankių teisės aktų.

Kaip skelbta, paskutiniame birželio 30 d. pasibaigusios Seimo pavasario sesijos posėdyje turėjo būti nagrinėjamas dar vienas V. Pranckiečio siūlymas atidėti kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimą iki 2029 m. sausio 1 d. Be to, siūlyta kompensacijas už verslo uždarymą nustatyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos apibrėžta tvarka, atlyginant verslo rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą.

Vis dėlto, šis klausimas iš darbotvarkės buvo išbrauktas.  

ELTA primena, kad 2023 m. buvo numatyta, jog šiuo metu vis dar veikiantys kailinių žvėrelių ūkiai privalės būti uždaryti iki 2027 m. sausio 1 d., iki to laiko numatytas pereinamasis laikotarpis, kai verslininkai gali gauti kompensacijas.

Pagal Seimo priimtą tvarką, 2024 m. verslą uždarę kailinių žvėrelių fermų savininkai gaudavo 3 eurus už kiekvieną gyvūną, 2025 m. ši suma siekia 2 eurus, o pasitraukus iš rinkos 2026 m. – 1 eurą.

Šiuo metu kailių fermas yra uždraudusios 19 Europos valstybių. Tokį sprendimą jau priėmusios ir kitos dvi Baltijos šalys, taip pat Austrija, Prancūzija, Airija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir kitos. 

Kailinių žvėrelių fermų draudimas Seime priimtas pastaraisiais metais aktyviai veikiant aplinkosaugos ir visuomeninėms organizacijoms, tokioms kaip „Tušti narvai“.