ES stumia Ukrainos narystės siekį į priekį, tačiau laukia ilgas kelias
Briuselis, birželio 15 d. (AFP-ELTA).
Pirmadienį po ilgo atidėliojimo Europos Sąjunga (ES) pradės kitą Ukrainos narystės etapą, tačiau tai nereiškia, kad Kyjivo kelias į visateisę narystę tampa lengvesnis.
27 valstybių bloko užsienio reikalų ministrai oficialiai pradės derybas su Ukraina bei jos kaimyne Moldova ir sieks suderinti pirmąjį derybų skyrių, apimantį ES teisės aktus.
Ukrainos pažanga buvo įstrigusi maždaug dvejus metus, nes ją vetavo Vengrijos lyderis nacionalistas Viktoras Orbanas, tačiau jo pralaimėjimas varžovui Peteriui Magyarui per rinkimus balandžio mėnesį atvėrė kelią.
ES plėtros komisarė Marta Kos pavadino tai „mega pirmadieniu“ ir teigė, kad Ukraina ir Moldova žengs didžiausią žingsnį į priekį nuo tada, kai 2023 m. oficialiai tapo kandidatėmis į ES.
„Jos įvykdė savo darbą ir mums tikrai buvo laikas tai padaryti“, – sakė ji per susitikimą Liuksemburge.
Tačiau nepaisant didelio sujudimo ir Kyjivo prašymų pasiekti greitą pažangą praėjus ketveriems metams, kai pateikė paraišką dėl narystės Rusijai jau įsiveržus, tai nereiškia, kad karo niokojama šalis greitai įstos į bloką.
Ukrainos laukia milžiniškas darbo krūvis, siekiant suderinti įstatymus, institucijas ir standartus su ES, nepaisant to, kad Kyjivas jau nemažai nuveikė, net ir Rusijai puolant.
Reikės derėtis dėl 35 skyrių, apimančių viską nuo aplinkos ir žemės ūkio iki teisingumo ir saugumo, jie suskirstyti į šešias grupes.
Tačiau, kaip visada ES, tai ir politinė problema, yra daugybė punktų, dėl kurių bet kuri to panorėjusi valstybė narė gali nuspausti stabdžius Kyjivui.
„Tai ilgas procesas. Ukraina kariauja. Ji turi išspręsti organizuoto nusikalstamumo problemas. Ji būtų trečia pagal dydį ES šalis“, –sakė Europos diplomatas, pageidavęs neviešinti jo pavardės.
„Greitos plėtros į Ukraina perspektyva niekada nebuvo realistiška“, – pridūrė jis.
Pavyzdžiui, Vengrijos ministras pirmininkas P. Magyaras pažadėjo surengti referendumą dėl Kyjivo narystės, jei Ukraina „per ateinančius 10–15 metų“ užbaigs visas derybas.
Be to, ryškėja platesnis noras pažaboti Kyjivo ambicijas, vis daugiau kalbama apie galimas alternatyvas.
Asocijuota narystė
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna teigė, kad kitos šalys, nenorinčios plėtros, slėpėsi už V. Orbano nugaros.
„Dabar Orbano nebėra, tad nemažai žmonių išėjo iš Orbano šešėlio, ir pažiūrėkime, ar turėsime vienybę dėl plėtros“, – sakė jis.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas balandžio mėnesį pareiškė, kad visiems aišku, jog „nedelsiamas Ukrainos prisijungimas prie ES, žinoma, neįmanomas“.
F. Merzas pasiūlė paversti Ukrainą ES „asocijuotąja nare“ be balsavimo teisių, kol Kyjivas tęs ilgą procesą į visateisę narystę.
Ukraina skeptiškai vertina šį planą, baimindamasi, kad siūlomi laikini sprendimai ją visam laikui įstums į pusiaukelę.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Ukrainos narystė turi būti „visiška – su visomis teisėmis“.
Tačiau Ukrainai, Moldovai ir kitoms šalims kandidatėms beldžiantis į duris, dedamos platesnės pastangos iš esmės pertvarkyti priėmimą į ES. Šešios šalys, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją, paragino bloką aptarti naujųjų narių balsavimo teisių apribojimą svarbiausiais klausimais ir sugriežtinti teisinės valstybės apsaugos priemones.
Vakarų Balkanų šalys Juodkalnija ir Albanija kandidačių eilėje yra labiausiai priartėjusios prie narystės, bet daugybė naujų narių gali padaryti ES nevaldomą.
Ukrainai ir jos rėmėjoms Kyjivo priėmimas yra pamatinis bloko interesas, ES turi pasiųsti aiškų signalą dėl terminų.
Derybų pradžia suteikė šaliai „reikšmingą politinę ir moralinę paramą“, penktadienį sakė V. Zelenskis.
„Ukraina daro tai, kas būtina, ir svarbu, kad ES taip pat laikytųsi savo žodžio“, – socialinėje žiniasklaidoje parašė jis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė norą, kad blokas būtų pasirengęs priimti Ukrainą iki 2030 m. – jei iki to laiko užbaigs procesą.
„Tai yra mūsų, ES, sprendimas, ir dabar pats tinkamiausias laikas tai padaryti“, – sakė jis.
person Viljama Sudikienė (ELTA)
Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl pasikėsinimo nužudyti policijos pareigūną Jonavoje. Vytautas Gataveckas, Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, vadovauja tyrimui. Teismas prašomas sulaikyti įtariamąjį, kuris anksčiau buvo teistas keturis kartus.arrow_forward
Iranas ir Jungtinės Valstijos pasiekė susitarimą dėl keturis mėnesius vykstančio karo pabaigos, pradžiai išsamioms deryboms dėl Irano branduolinės programos ir sankcijų panaikinimo. Susitarimas numato nuolatinį ir neatidėliotiną karo nutraukimą visuose frontuose, taip pat per 60 dienų derybų laikotarpį grąžinti 24 mlrd. JAV dolerių įšaldyto Irano turto. Galutinės derybos bus pradėtos tik tada, kai bus grąžinta pusė įšaldyto turto, sustabdytos sankcijos Irano naftai ir atšaukta jūrų blokada.arrow_forward
JAV ir Irano susitarimas dėl karo nutraukimo apima paskutinę akimirką įtrauktą nuostatą dėl rinkliavų už plaukimą per Hormuzo sąsiaurį, pranešė Irano naujienų agentūra „Fars“.
Susitarimo tekstas buvo pakeistas, kad būtų pabrėžtas Irano ir Omano suverenumo Hormuzo sąsiauryje klausimas, su nuoroda į „jūrines paslaugas“ ir sutikimu, kad Iranui bus mokami mokesčiai.
Susitarimas pasiektas po įtemptų derybų, o jo dalis yra ir svarbaus Hormuzo sąsiaurio atvėrimas pasaulinei prekybai nafta ir gamtinėmis dujomis; sutarties pasirašymas numatytas penktadienį Ženevoje.arrow_forward
Vilniaus apygardos teismas nuteisė pernai vasarą Žvėryno mikrorajone 15-metį žiauriai nužudžiusį nepilnametį - nuteistajam skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
Nepilnametis pripažintas kaltu dėl itin žiauraus žmogaus nužudymo, suėmimo terminas nuteistajam pratęstas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiesiems iš nepilnamečio nutarta priteisti 100 tūkst. eurų neturinei žalai ir 11 tūkst. eurų advokato išlaidoms atlyginti.arrow_forward