ES šalys užglaistė nesutarimus dėl migracijos krizės Seutoje
Politika Imigracijos politika ES politika Dezinformacija Ispanija ES Pedro Sanchezas
Briuselis, rugpjūčio 4 d. (AFP-ELTA).
Ispanija ir kitos ES šalys antradienį skubėjo užglaistyti nesutarimus, kilusius dėl migracijos politikos po masinio migrantų antplūdžio į Ispanijai priklausantį Seutos eksklavą Šiaurės Afrikoje.
Po tris valandas trukusios ES vidaus reikalų ministrų konferencijos už vidaus reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Magnusas Brunneris žurnalistams sakė, kad ši krizė „patikrino“ Europos sienų saugumą, jos „atsparumą dezinformacijai“ ir valstybių narių „solidarumą“.
„Manau, Europa šį išbandymą tikrai išlaikė, – sakė EK narys. – Tai buvo krizė, bet dabar, laimei, ji jau išspręsta.“
Ispanija greitai ėmėsi veiksmų, kad migrantai būtų išsiųsti iš Seutos atgal, ir antradienį patvirtino, kad iš 72 tūkst. žmonių, kurie praėjusią savaitę užplūdo Seutą iš Maroko, visi, išskyrus 2 000, jau grįžo į tėvynę.
Maždaug 75 migrantai žuvo bandydami pasiekti Seutą, antradienį AFP pranešė Ispanijos pareigūnai; anksčiau šis skaičius siekė 72.
Tačiau vaizdas, kaip dešimtys tūkstančių žmonių plūsta į Seutą – o dešimtys žūsta bandydami tai padaryti – buvo iškart išnaudotas dešiniųjų jėgų abipus Atlanto kaip įrodymas, kad Europą ištiko „nekontroliuojama“ imigracija.
Dėl to Madridas tapo izoliuotas ES lygiu: 22 iš 27 valstybių narių parėmė bendrą raginimą imtis griežtesnių priemonių prieš nelegalią imigraciją ir davė suprasti, kad Ispanijos migracijos politika yra dalis problemos.
Premjero Pedro Sanchezo vyriausybė palaiko atviresnį požiūrį į migraciją nei daugelis kitų ES šalių, ypač tokios griežtosios pozicijos šalininkės kaip Italija ir Danija, kurios dėl Seutos krizės pasisakė už Ispanijos narystės Šengeno erdvėje suspendavimą.
Madridas šią idėją ryžtingai atmetė – be to, pagal ES teisę tai vis tiek būtų neįmanoma – o P. Sanchezas savaitgalį ES institucijų vadovams parašė laišką, kuriame sukritikavo „savanaudišką“ kitų valstybių narių poziciją.
„Komunikacija nepakankama“
Antradienį buvo sudarytos prielaidos aštriai konfrontacijai, tačiau galiausiai sostinės pasistengė sušvelninti savo nesutarimus, o Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska susitikimo toną pavadino „visiškai konstruktyviu“.
„Visos valstybės narės be išimties patvirtino savo solidarumą su Ispanija“, – pakartojo Prancūzijos ministras Laurentas Nunezas, kurio šalis atsiribojo nuo 22 valstybių iniciatyvos, kurią ji laikė krizės išnaudojimu politiniais tikslais.
Griežtosios linijos stovykloje esanti Danija pareiškė, kad yra „labai patenkinta“ Madrido reakcija į krizę, nors jos imigracijos ministras Mortenas Bodskovas įspėjo, kad „šie įvykiai rodo, jog yra be galo svarbu kontroliuoti ES sienas“.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni atvirai kritikavo Madrido migracijos politiką, ypač siekį suteikti legalų statusą šalyje jau esantiems nelegaliems migrantams.
Tačiau jos vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi savo kalbą pradėjo išreikšdamas „nuoširdų solidarumą“ su Madridu – prieš dar labiau sustiprindamas griežtą poziciją.
Italijos ir kitų šalių paskatinta ES pastaraisiais mėnesiais žymiai sugriežtino savo migracijos taisykles, įskaitant leidimą valstybėms narėms išsiųsti prieglobsčio negavusius asmenis į vadinamuosius „grąžinimo centrus“, esančius už bloko ribų.
Remiantis jo biuro paskelbta kalbos transkripcija, M. Piantedosi teigė, kad „dabar atėjo laikas“ ES šalims įsteigti grąžinimo centrus pagal Romos ir Albanijos susitarimo modelį.
Be to, jis pasiūlė ES taikyti prekybos priemones, siekiant daryti spaudimą Marokui, kurį apkaltino „nebendradarbiavimu repatriacijos klausimais, nors šalis turi didelių lengvatų prekybos santykiuose su Europa“.
Po susitikimo paskelbtame pareiškime teigiama, kad ministrai pagyrė Ispaniją už „greitą ir veiksmingą“ reakciją, pažymėdami, kad „nebuvo užfiksuota tolesnio judėjimo į Ispanijos žemyninę dalį ar kitas valstybes nares“.
Tačiau jie taip pat pripažino, kad „komunikacija“ tokiais momentais galėtų būti „nuoseklesnė“, tyliai pripažindami, kad šiuo požiūriu Europos reakcija šįkart buvo nepakankama.
person Živilė Aleškaitienė (ELTA)
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) per 40 dienų atakavo daugiau nei 100 strateginių objektų Rusijoje ir okupuotose teritorijose. Vienas pagrindinių operacijos tikslų buvo Rusijos karinės ir energetikos infrastruktūros naikinimas. Be to, SBU padarė nuostolių ir rusų pajėgoms mūšio lauke.arrow_forward
Futbolininkas Lionelis Messi paaukojo pinigų, siekdamas padėti atkurti nuo miško gaisro nukentėjusią teritoriją netoli Madrido.
Madrido regiono prezidentė Isabel Diaz Ayuso pranešė, kad Messi šiam tikslui skyrė 80 tūkst. eurų.
Messi yra žinomas dėl savo filantropinės veiklos, 2007 m. jis įkūrė „Leo Messi“ fondą, skirtą remti vaikams ir jaunimui per sveikatos, švietimo ir sporto programas.arrow_forward