Briuselis, kovo 14 d. (AFP-ELTA).
ES šalys penktadienį pritarė planams užkrauti tarifus papildomiems iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamiems žemės ūkio produktams bei kai kurioms trąšoms, taip sustiprinant finansinį spaudimą Maskvai.
27 valstybių Europos Sąjunga, reaguodama į 2022 m. Rusijos pradėtą totalinę invaziją į Ukrainą, jau paskelbė ne vieną sankcijų etapą. Naujausiais tarifais „tikimasi sumažinti Rusijos pajamas iš eksporto ir apriboti galimybes finansuoti agresijos karą“, teigiama Europos Vadovų Tarybos pareiškime.
Europos Komisijos sausio mėnesį pasiūlytas priemones penktadienį Briuselyje vykusiame posėdyje patvirtino vyriausybių atstovai. Taryba dar turės susitarti su Europos Parlamentu dėl galutinio teksto, kad jis galėtų įsigalioti.
Pasiūlymu siekiama įvesti tarifus dar 15 proc. Rusijos žemės ūkio prekių, kurioms praėjusią liepą įsigalioję muitai neturi įtakos. Jei pasiūlymas bus įgyvendintas, ES muitai bus taikomi visai iš Rusijos importuojamai žemės ūkio produkcijai.
Sprendimas taip pat paveiks kai kurias azoto trąšas, sudarančias daugiau kaip 25 proc. viso ES importo – apie 3,6 mln. tonų, kurių bendra vertė siekia 1,28 mlrd. eurų.
Pastarąja priemone siekiama sumažinti ne tik Rusijos karinį iždą, bet ir europiečių priklausomybę nuo importo iš Rusijos ir Baltarusijos – bei paremti ES gamintojus, teigė Taryba.
Siekiant apsaugoti ūkininkus, trąšų tarifai būtų didinami palaipsniui trejus metus. Į pasiūlymą taip pat įtrauktos priemonės, kuriomis būtų sušvelnintas poveikis ūkininkams, jei dėl tarifų smarkiai išaugtų kainos.
Pagal praėjusių metų liepos mėnesį įsigaliojusį sankcijų paketą ES importuojamiems rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams, aliejinių augalų sėkloms bei jų gaminiams nustatė tokio dydžio muitus, kad būtų sustabdytas šių prekių importas į bloką.
Briuselis sankcijų prieš Rusijos žemės ūkio ir trąšų sektorių ėmėsi labai atsargiai – nerimaudamas, kad bet kokie veiksmai gali pakenkti pasaulinei grūdų rinkai ir maisto saugumui Afrikoje bei Azijoje.
Pagal Komisijos pasiūlymą tarifai neturėtų poveikio rusiškam eksportui, skirtam trečiosioms šalims, gabenančioms jį tranzitu per Europą.
„Atidžiai stebėsime šių tarifų įgyvendinimą, kad užtikrintume ES trąšų pramonės ir ūkininkų apsaugą, tuo pačiu mažindami ES priklausomybę, palaikydami pasaulinį maisto saugumą ir toliau silpnindami Rusijos karo ekonomiką“, – teigė Lenkijos, rotacijos tvarka pirmininkaujančios Tarybai, plėtros ministras Krzysztofas Paszykas.
person Emilija Ferdmanaitė