https://jega.lt/naujiena/es-pradejo-stojimo-derybas-su-ukraina-4643539 content_copy email
ES pradėjo stojimo derybas su Ukraina
Politika Ukrainos integracija ES ES politika Tarptautiniai santykiai Europos Sąjunga Ukraina
Liuksemburgas, birželio 15 d. (dpa-ELTA).
Europos Sąjunga (ES) pradėjo stojimo derybas su Ukraina. Abiejų pusių atstovai pirmadienio vakarą Liuksemburge oficialiai pradėjo pokalbius dėl pirmojo temų bloko, agentūrai „dpa“ sakė ES Tarybos atstovas.
Pirmajame derybų etape pradedami pokalbiai tokiomis temomis, kaip teismų sistema, pagrindinių vertybių apsauga ir saugumas: šalys kandidatės, be kita ko, turi įrodyti, kad jų teisinė sistema, sienos apsauga ir policija atitinka ES standartus.
Pirmojo derybų etapo atvėrimas po dvejus metus trukusios nežinios dėl Vengrijos vykdomos blokados laikomas svarbiu ženklu Ukrainai, kad jos reformų pastangos duoda rezultatų. Rusijos užpulta šalis dabar tikriausiai ne vienerius metus truksiančiose derybose turės įrodyti, kad yra pasirengusi narystei ES. Tam dar reikės įgyvendinti daug kitų reformų, pavyzdžiui, kovos su korupcija srityje.
Pirmadienį turi prasidėti stojimo derybos ir su Moldova. Ši Ukrainos kaimynė dėl Vengrijos vykdomos blokados taip pat dvejus metus turėjo laukti pokalbių pradžios.
ES stojimo derybos su Ukraina ir Moldova iš tikrųjų turėjo oficialiai prasidėti 2024 m. birželį. Tačiau pirmojo derybų etapo su Ukraina pradžią vetavo Vengrija. Tik kai balandį rinkimuose ilgametis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas patyrė pralaimėjimą, procesas vėl pajudėjo.
Naujasis Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras birželio pradžioje paskelbė apie susitarimą su Ukraina dėl etninių vengrų mažumų teisių stiprinimo šalyje. P. Magyaras tokį susitarimą buvo iškėlęs kaip sąlygą, kad Vengrija pritartų Ukrainos stojimo į ES deryboms.
Stojimo derybų procesas temiškai yra suskirstytas į šešias grupes, kurias sudaro iš viso 33 vadinamieji skyriai. Taip pat dar yra du skyriai, dėl kurių deramasi už šių grupių ribų.
Derybos paprastai užsitęsia ne vienerius metus. Be to, nėra garantijų, kad jos bus sėkmingai baigtos. Pavyzdžiui, ES stojimo derybos su Turkija buvo pradėtos dar 2005 metais – tačiau šiandien jos visiškai įšaldytos dėl besitęsiančio šalies regreso demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių srityse.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas Liuksemburge sakė, kad Ukrainos laukia ilgas kelias ir tikslas nebus pasiektas rytoj. Tačiau tai esą daugiau nei simbolika. Derybų pradžia yra „istorinis momentas tiek Europai, tiek Ukrainai“.
„Kas nepradeda, tas nepasiekia rezultato“, – pabrėžė J. Wadephulas.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen derybų pradžią pavadino „didžiuliu žingsniu į priekį“. Ukraina padarė nepaprastą pažangą įgyvendindama reformas, sakė ji G7 viršūnių susitikimo Eviane kuluaruose.
person Rasa Strimaitytė (ELTA)
Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, pirmadienį pareiškė, kad "galbūt galime kažką padaryti" Ukrainos klausimu, po to, kai sekmadienį kalbėjosi tiek su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tiek su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Prezidentas Trumpas sakė, kad šie pokalbiai buvo "labai geri" ir abu vadovai atviri šiai diskusijai.
Trumpas, kuris yra kaltinamas atstovaujantis Rusijai palankią poziciją konflikte, prieš 2024 m. JAV prezidento rinkimus pareiškė, kad užbaigs karą „per 24 valandas“. Ukrainos karas yra svarbi G7 viršūnių susitikimo Eviane tema.arrow_forward
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Hormuzo sąsiauris bus visiškai atvertas šį penktadienį, nes JAV ir Iranas pasiekė susitarimą užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.
Prieš Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą Prancūzijoje, Trumpas užsiminė apie bendrą karinio jūrų laivyno misiją Hormuzo sąsiauryje, kuriai pasiūlė pritarti Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
JAV prezidentas paskelbė, kad susitarimas su Teheranu siekia užtikrinti, kad Iranas neturės branduolinio ginklo, ir tikina, kad gerai sutaria su naująja vadovybe Teherane po ajatolos Ali Khamenei mirties.arrow_forward
Viktoras Orbanas, pralaimėjęs rinkimus, daugiau negalės vadovauti Vengrijos vyriausybei dėl parlamento priimtos Konstitucijos pataisos.
Naujoji nuostata leidžia vyriausybei vadovauti ne ilgiau kaip aštuonerius metus, o tai taip pat taikoma ir naujam premjerui Peteriui Magyariui.
„Tisza“ partija, turinti dviejų trečdalių balsų daugumą parlamente, pirmą kartą ją pasinaudojo priimdama Konstitucijos pataisas.arrow_forward