ES ir NATO vadovai ragina didinti ginklų gamybą Europoje
Politika Gynyba Gynybos pramonė ES politika Donaldas Trumpas NATO Europos Sąjunga
Briuselis, balandžio 16 d. (AFP-ELTA).
JAV prezidentui Donaldui Trumpui verčiant abejoti Vašingtono įsipareigojimu transatlantiniam aljansui, Europos Sąjungos (ES) ir NATO vadovai ketvirtadienį aptarė pastangas padidinti ginklų gamybą Europoje.
„Turime daugiau investuoti, daugiau gaminti ir daryti tai greičiau“, – po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte internete paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Rusijos karo prieš Ukrainą ir D. Trumpo daromo spaudimo akivaizdoje Europos šalys skuba sustiprinti savo kariuomenes.
Nuogąstavimai dėl Vašingtono vaidmens NATO yra sustiprėję, nes nenuspėjamas JAV lyderis pagrasino, kad gali pasitraukti iš Aljanso, pasipiktinęs Europos reakcija į jo karą Irane.
NATO sąjungininkės pernai įsipareigojo padidinti pagrindines gynybos išlaidas iki 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), siekdamos numalšinti D. Trumpo kritiką, kad Europa neskiria pakankamai lėšų gynybai.
Tačiau nuolat skundžiamasi, kad Europos gynybos pramonė atsilieka ir nesugeba patenkinti naujų, didesnių reikalavimų, nepaisant daugybės ES iniciatyvų.
NATO pareigūnai teigia, kad pramonės gamybos klausimas bus viena iš pagrindinių temų artėjančiame Aljanso aukščiausiojo lygio susitikime Ankaroje.
M. Rutte, kuris praėjusią savaitę Vašingtone surengė derybas su D. Trumpu, internete paskelbė, kad „stipresnė Europa reiškia stipresnę NATO“.
Jis parašė, kad su U. von der Leyen aptarė būdus, „kaip toliau stiprinti mūsų esminį NATO ir ES bendradarbiavimą, įskaitant gynybos pramonės gamybos didinimą, gyvybiškai svarbios paramos Ukrainai tąsą ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą“.
Jungtinės Valstijos yra pareiškusios, kad nori, jog Europos sąjungininkės perimtų įprastinę savo žemyno gynybą, jog Vašingtonas galėtų daugiau dėmesio skirti kitoms grėsmėms, tokioms kaip Kinija.
Tuo metu Europos šalys realistiškai vertina regimybę, kad dešimtmečius trukusi priklausomybė nuo Amerikos, siekiant užtikrinti Europos saugumą, baigėsi ir kad jos turės vis labiau perimti savo saugumą į savo rankas.
ES, kuri ilgą laiką vengė gynybos klausimų, pastaraisiais metais gerokai padidino pastangas sustiprinti pramonę, o kai kurios šalys klausia, ar ji gali atlikti didesnį vaidmenį.
NATO pareigūnai tvirtina, kad blokas turėtų sutelkti dėmesį į savo pagrindines stipriąsias vietas, tokias kaip finansavimo sutelkimas, ir nenukrypti į Aljanso tradicinę karinio planavimo sritį.
person Lina Linkevičiūtė (ELTA)
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kol kas nesiima pokyčių valdančiojoje daugumoje ir tęsia diskusijas dėl darbo koalicijoje su Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“. Anot laikinojo partijos pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus, konkretūs sprendimai paaiškės pasikeitus politinės jėgos vadovybei. LSDP tarybos posėdžio metu kilo klausimų ir dėl tolesnio darbo su kitais koalicijos partneriais – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija Seime.arrow_forward
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kol kas neplanuoja pokyčių valdančiojoje daugumoje, tęsiantis diskusijoms dėl darbo koalicijoje su Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“. Mindaugas Sinkevičius, laikinasis partijos pirmininkas, teigė, kad strateginiai sprendimai bus priimti tik po suvažiavimo, kai bus išrinkta nauja partijos vadovybė.M. Sinkevičius taip pat minėjo, kad LSDP tarybos posėdžio metu kilo klausimai dėl tolesnio darbo su kitais koalicijos partneriais, ypač atsižvelgiant į Kapčiamiesčio poligono steigimą numatančio projekto nepalaikymą.Naują partijos vadovybę LSDP rinks gegužės 1-ąją. M. Sinkevičius teigė pristatęs tolesnės darbų vizijos ir sociologinės apklausos rezultatus, kuriuose 42% rinkėjų palaiko tęstinį darbą esamoje koalicijoje, o 41% mano, kad koalicija turėtų keistis.arrow_forward
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kol kas nesiima pokyčių valdančiojoje daugumoje, nepaisant diskusijų dėl darbo koalicijoje su Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“. Konkretūs sprendimai paaiškės pasikeitus politinės jėgos vadovybei. Jei koalicijoje neliktų „aušriečių“, valdantieji Seime prarastų aiškią daugumą – be šios partijos jie turėtų 63 mandatus.arrow_forward