ES ir Jungtinė Karalystė dėl kibernetinių atakų įvedė bendras sankcijas Rusijai
Politika Ekonominės sankcijos Kibernetiniai nusikaltimai Geopolitika ES Jungtinė Karalystė Rusija
Briuselis, liepos 13 d. (AFP-ELTA).
Europos Sąjunga (ES) ir Didžioji Britanija pirmadienį įvedė Rusijai tarpusavyje suderintas sankcijas dėl kibernetinių atakų Europoje, apkaltindamos Maskvos Federalinę saugumo tarnybą (FSB) pastaruoju metu vykdžius piktavališkus veiksmus.
Šis žingsnis žengtas nuolat skambant Vakarų pareigūnai įspėjimams, kad penktus metus Ukrainoje kariaujanti Rusija sustiprino savo „hibridinę“ kampaniją, kuria siekiama destabilizuoti Europą.
Briuselis pranešė įvedantis sankcijas devyniems asmenims ir keturioms organizacijoms, o Londonas į savo juodąjį sąrašą įtraukė 24 pavardes.
Britų vyriausybė teigė, kad šios sankcijos, kurios yra pirmame bendrų kibernetinių sankcijų su ES pakete, yra „nukreiptos prieš Rusijos valstybės nuolatines ir vis beatodairiškesnes pastangas sėti chaosą ir nesantaiką visoje Europoje“.
Tarp asmenų, kurių turtas įšaldomas ir kuriems uždraudžiama išduoti vizas, minimi Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU pareigūnai bei su Rusijos valstybe bendradarbiaujantys įtariami „kibernetiniai nusikaltėliai“.
ES ir Didžioji Britanija taip pat pareiškė, kad neseniai įvykęs prieš Lenkijos kritinę infrastruktūrą (įskaitant elektros tinklus) nukreiptas kibernetinis išpuolis, tebuvo vėliausias iš daugybės panašių FSB „16-ojo centro“ įvykdytų veiksmų.
„Šis beatodairiškas išpuolis nepavyko, tačiau jis galėjo palikti 500 tūkst. piliečių be elektros pačiame žiemos viduryje. Tai tik dar vienas pavyzdys, kaip Rusijos valstybė neatsakingai bando sėti chaosą visoje Europoje“, – teigė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Noelis Barrot teigė, kad artimiausiomis dienomis Rusijos ambasadorius bus iškviestas aptarti šių kibernetinių atakų.
J. N. Barrot teigimu, atakos buvo nukreiptos prieš vyriausybės ministerijas, įmones ir paslaugų teikėjus, siekiant „arba gauti informaciją, arba sabotuoti veiklą, pavyzdžiui, geležinkelių infrastruktūrą, kaip buvo Lenkijos atveju“.
person Marius Jakštas (ELTA)
Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, pranešė, kad ketvirtadienį kreipsis į tautą. Tai pranešta smarkiai įtemptėjus JAV ir Irano konfliktui. Trumpas neatskleidė kalbos temos, tačiau šis pranešimas seka po jo pareiškimo atnaujinti JAV karinio jūrų laivyno blokadą Iranui ir įvesti 20 proc. mokestį laivams, plaukiantiems Hormuzo sąsiauriu.arrow_forward
Paskirta aplinkos ministre Ieva Andriulaitytė pareiškė, jog pritartų plynuosių kirtimų ribojimui, jei būtų numatytos kompensacijos miško savininkams ir urėdijoms.
Naujoji Seimo valdančioji koalicija skelbia, kad tarp jų prioritetų yra Lietuvos miškų strategijos sukūrimas ir miškingumo didinimas.
Antradienį parlamentas planuoja balsuoti dėl Vyriausybės programos ir numatoma XXI ministrų kabineto priesaika.arrow_forward
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos antibalistinių gynybos pajėgumų stiprinimas yra būtinas norint užbaigti karą su Rusija. Jis pabrėžė, kad kuo daugiau Ukraina turės ginklų numušti Rusijos balistines raketas, tuo didesnė tikimybė, kad Rusijos prezidentas sės prie derybų stalo.
Zelenskis padėkojo Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, suorganizavusiam ir vadovavusiam pirmajam Europos antibalistinės koalicijos susitikimui.
Pirmadienį Ukraina kartu su Prancūzija, Vokietija, Jungtine Karalyste ir dar penkiomis Europos šalimis paskelbė sukūrusios Antibalistinę koaliciją.arrow_forward
Laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas perims užsienio reikalų viceministro pareigas Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybėje, o jo pareigas perims Taurimas Valys. Sprendimas buvo priimtas pirmadienį vykusiame Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumo posėdyje. Dar neaišku, ar K. Vaitiekūnas perims tas pačias sritis, už kurias buvo atsakingas T. Valys.arrow_forward