ES diplomatijos vadovė: „karo dinamika keičiasi“ Ukrainos naudai
Politika agresija prieš Ukrainą Konfliktai Tarptautiniai santykiai Geopolitika ES Ukraina Vladimiras Putinas
Briuselis, gegužės 11 d. (AFP-ELTA).
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pirmadienį pareiškė, kad karo Ukrainoje „dinamika“ keičiasi Kyjivo naudai, nes Rusija patiria rekordinius nuostolius mūšio lauke ir smūgius į svarbiausius naftos pramonės objektus.
„Rekordiniai Maskvos nuostoliai mūšio lauke, Ukrainos smūgiai į Rusijos gilumą ir sumenkęs Maskvos karinis paradas – visa tai rodo, kad karo dinamika keičiasi, – sakė K. Kallas po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo.
„Ukrainos pozicija yra daug geresnė nei prieš metus, – sakė ji. – Tačiau, žinoma, dar anksti nusiraminti.“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savaitgalį prakalbo, kad karas Ukrainoje po daugiau kaip ketverius metus trukusio kraujo liejimo „eina į pabaigą“.
„Mes taip pat analizavome, ką reiškia šie Putino žodžiai – nes jie skiriasi nuo to, ką jis yra sakęs anksčiau, – sakė K. Kallas. – Manau, kad vyrauja bendras supratimas, jog Putinas yra silpnesnėje pozicijoje nei buvo kada nors anksčiau.“
ES diplomatijos vadovė ir keletas bloko šalių ministrų jau anksčiau skeptiškai įvertino V. Putino siūlymą, kad buvęs Vokietijos lyderis Gerhardas Schröderis būtų tarpininkas derybose su Europa dėl karo Ukrainoje.
„Schröderis yra aukšto lygio Rusijos valstybinių bendrovių lobistas. Taigi aišku, kodėl Putinas nori, kad būtų tas asmuo, tokiu atveju, žinote, jis sėdėtų abiejose stalo pusėse“, – sakė ji.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha Briuselyje pareiškė, kad norėtų, jog Europa atliktų didesnį vaidmenį derybose, tačiau sakė, kad bet kokie žingsniai turėtų papildyti įstrigusias JAV pastangas.
A. Sybiha sakė, kad Europa galėtų padėti derėtis su Rusija konkrečiais klausimais, o ES diplomatai teigė, kad kaip galimą pavyzdį jis nurodė galimą moratoriumą atakoms prieš oro uostus.
K. Kallas sakė, kad ES užsienio reikalų ministrai vėliau gegužę įvyksiančiame susitikime aptars bloko „raudonąsias linijas“ bet kokioms galimoms deryboms su Rusija.
Anksčiau ji yra sakiusi, kad Europa turėtų reikalauti iš Maskvos daryti įvairių nuolaidų, siekiant užbaigti karą.
person Živilė Aleškaitienė (ELTA)
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad ketina aptarti būsimus JAV ginklų pardavimus Taivanui su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, nepaisant galimo Pekino nepritarimo. D. Trumpas taip pat minėjo, kad planuoja dar kartą prašyti Xi išlaisvinti Honkongo demokratinę žiniasklaidą atstovaujantį Jimmy Lai, kuris neseniai buvo nuteistas 20 metų kalėjimo bausme. Prezidentas patikino, kad Jungtinės Valstijos ir toliau palaikys Taivaną, nepaisant didėjančio Kinijos spaudimo regione.arrow_forward
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad laukia tolesnių bendrų ginkluotės gamybos projektų su Vokietija, šiuo metu vykdomi šeši tokie projektai. Jis padėkojo Vokietijai už paramą oro gynybos srityje, bet nepateikė detalių, sakė, kad tai bus staigmena rusams. Boris Pistorius, Vokietijos gynybos ministras, pabrėžė bendradarbiavimo su Ukraina svarbą, ypač karinėje ir ginkluotės srityse.arrow_forward
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad ketina kalbėtis su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu apie ginklų pardavimą Taivanui, nepaisant ilgametės JAV politikos. Trumpas aptarimą su Jinpingu planuoja prieš numatytą kelionę į Pekiną.
Pekinas patvirtino, kad Trumpas su valstybiniu vizitu lankysis Kinijoje gegužės 13–15 d.. Vizito metu taip pat planuojama aptarti karo su Iranu ir prekybos klausimus.arrow_forward