Vilnius, liepos 18 d. (ELTA).
Taikos sutartis su Prancūzijos energetikos įmonių grupe „Veolia“ siunčia signalą užsienio investuotojams, kad Lietuva yra patikimas partneris, teigia energetikos viceministras Arnoldas Pikžirnis. Anot jo, šalis dabar gali tikėtis susidomėjimo ne tik iš „Veolia“, bet ir kitų Prancūzijos įmonių.
„Manau, kad artimiausiu metu matysime didesnį susidomėjimą nebūtinai tik iš „Veolia“, bet ir apskritai iš Prancūzijos įmonių, nes tas signalas, kad mes esame patikimi partneriai, kurie sugeba rasti bendrus taškus – yra stiprus“, – penktadienį LRT radijuje kalbėjo A. Pikžirnis.
Tiesa, anot jo, konkretaus susidomėjimo ar planų dėl investicijų Lietuvoje su „Veolia“ kol kas nėra.
„Pokalbiai turbūt tik dabar ir gali prasidėti, nes kai situacija buvo tokia, kokia ji buvo, kai turėjome 10 metų besitęsianti teisinį ginčą – tikėtis kažkokio sutarimo ar pažadų dėl investicijų būtų buvę naivu“, – teigė Energetikos ministerijos atstovas.
Taikos sutartimi sutarta, jog „Veolia“ atlygins 35 mln. eurų žalą valstybei, o Lietuva atsiims dalį 240 mln. eurų ieškinio prieš įmonių grupės dukterines bendroves.
A. Pikžirnis darkart užtikrino, kad ieškinio dalis dėl koncerno „Icor“, jo akcininko Andriaus Janukonio, buvusio „Vilniaus energijos“ prezidento Lino Samuolio ir buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko – išlieka. Tiesa, kokia dalis 240 mln. eurų vertės ieškinio liks, viceministras pasakyti kol kas negali.
„Dėl likusios ieškinio sumos informaciją patikslinsime artimiausiu metu, kai įvyks visi teisiniai procesai nacionaliniame teisme. Tiesa, lieka ganėtinai ženkli suma, (...) dėl tikslių skaičių dabar nespekuliuosiu, bet reikia įvertinti tai, kad pats ieškinys, kuris buvo iš „Veolia“ Vašingtono arbitraže – taip pat pašalinamas iš diskusijos, todėl šis susitarimas dėl 35 mln. eurų yra tikrai naudingas Lietuvai“, – teigė A. Pikžirnis.
Energetikos viceministras tikino, kad ministerija šio ieškinio kontekste elgiasi kaip įmanoma skaidriau ir atmetė kritiką, jog pasiektas taikos susitarimas yra nenaudingas Lietuvai, kadangi 10 metų trukęs bylinėjimasis, jo teigimu, šaliai kainavo 16 mln. eurų.
„Jeigu pasižiūrėtume į ieškinio sumą, kuri buvo iškelta ir į tai, kiek kainavo bylinėjimasis – šiuo atveju, net procentinė išraiška yra daug geresnė. Kritikams siūlyčiau pasimokyti matematikos ir paprasčiausios logikos“, – reziumavo A. Pikžirnis.
Kaip skelbta, „Veolia“ sutiko atsisakyti ieškinių tarptautiniame ICSID (angl. International Centre for Settlement of Investment Disputes, ICSID) arbitraže Vašingtone, tuo metu Lietuva sutiko atsiimti dalį 240 mln. eurų ieškinio dėl žalos atlyginimo prieš „Veolia“ dukterines įmones – „Vilniaus energija“, „Litesko“ ir kitas.
Tarptautinį arbitražą „Veolia“ inicijavo 2016 m., siekdama iš Lietuvos prisiteisti 79 mln. eurų žalos atlyginimą už investicijas į Vilniaus šilumos ūkį.
Energetikos ministerija ieškinį „Veolia“ įmonių grupei, bendrovei „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems verslininkams A. Janukoniui, L. Samuoliui ir buvusiam Vilniaus merui A. Zuokui Vilniaus apygardos teisme iškėlė 2020 m. liepą.
Šia byla siekiama įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ (tuo metu „Rubicon“) 1999–2003 metais neteisėtais būdais gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje Lietuvos savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų – būtent šio ieškinio taikos sutartis Vašingtono arbitraže neapima, jis toliau bus nagrinėjamas teisme Lietuvoje.
person Vygantas Tuzas (ELTA)