Teisėsauga Baudos ir atsakomybė Kriminaliniai įvykiai Korupcija Remigijus Žemaitaitis
Vilnius, balandžio 28 d. (ELTA).
ELTA glaustai pristato svarbiausius balandžio 28 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Antradienį etikos sargai paskelbė, kad „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė įstatymą, partijai nuomodamas savo automobilį, tuo metu pats politikas tokį sprendimą pavadino politikavimu. Taip pat pranešta apie Marijampolės Sūduvos gimnazijoje nepilnamečio peiliu sužalotus tris bendramokslius, o šalies Meno kūrėjų asociacija išreiškė nepasitikėjimą prezidentu Jonu Staseliu, kuris, asociacijos atstovų teigimu, diskredituoja organizaciją. Finansų ministerija pranešė, kad gynybos obligacijos gyventojams nuo šiol bus patrauklesnės – jų pajamingumas didės ir iki 2,6 proc.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Nuomodamas automobilį savo vadovaujamai partijai „Nemuno aušros“ lyderis šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymą. Tą konstatavo tyrimą atlikusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Nustatyta, kad Remigijus Žemaitaitis įsitraukė į sprendimus, susijusius su jo paties automobilio nuoma partijai, nuo šių klausimų nenusišalino ir laiku nedeklaravo sudarytos nuomos sutarties. VTEK taip pat nusprendė dėl šios situacijos kreiptis į prokuratūrą. Pats „aušriečių“ pirmininkas šį sprendimą vadino politikavimu. Jis taip pat tvirtino nepadaręs pažeidimo, tačiau teigė nematantis prasmės etikos sargų sprendimą skųsti teismui. VTEK tyrimas dėl politiko automobilio nuomos buvo pradėtas vasario pradžioje. Tiesa, kovo viduryje komisija nusprendė jį išplėsti. Savo ruožtu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažino, kad dėl automobilių nuomos „Nemuno aušra“ šiurkščiai pažeidė įstatymą. Vėliau dėl šios situacijos nuspręsta neskirti partijai daugiau nei 240 tūkst. eurų siekiančios pusmečio dotacijos. „Aušriečių“ skundą dėl tokio sprendimo jau priėmė nagrinėti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).
Marijampolės Sūduvos gimnazijoje nepilnametis peiliu sužalojo tris kitus šios mokyklos moksleivius – dvi merginas ir vaikiną. Teisėsaugos duomenimis, nukentėjusieji patyrė durtinio-pjautinio tipo sužalojimus, jie nuvežti į ligoninę. Prokuroras Darius Jakutis tvirtino, kad moksleivius sužalojęs jaunuolis dar nėra apklaustas, nes, visų pirma, siekiama įvertinti jo paties sveikatos būklę. Pareigūnai nekomentuoja žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad minėtas nepilnametis galėjo turėti psichikos sutrikimų, tačiau, anot teisėsaugos, jei tokia aplinkybė paaiškėtų, ji būtų įvertinta. Po incidento Sūduvos gimnazijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Švietimo ministrė Raminta Popovienė tvirtino, kad mokyklos moksleiviams ir personalui teikiama visa reikalinga pagalba, ministerija palaiko ryšį su gimnazija.
Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA) išreiškė nepasitikėjimą organizacijos prezidentu Jonu Staseliu, jis bus nušalintas nuo asociacijos prezidento pareigų. Tai paaiškėjo įvykusio balsavimo metu – 14 konferencijos dalyvių balsavo nepasitikintys, 9 – pasitikintys dabartiniu prezidentu. Taip pat 1 balsavimo biuletenis buvo sugadintas. Pats J. Staselis teigė šioje situacijoje įžvelgiantis galimą politinę įtaką. Anot jo, ją daro Seimo opozicijoje šiuo metu esančios politinės jėgos. Dėl šių priežasčių J. Staselis sako neketinantis kandidatuoti į LMKA vadovus. Be to, jis teigė paprašęs organizacijos parengti jo įgaliojimų nutraukimą numatančius dokumentus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paliko galioti nuosprendį vilniečiui Dariui Varnui – vyras nuteistas realia laisvės atėmimo bausme už tai, kad 2021 m. legaliu ginklu šovė į prekybos centro „Rimi“ apsaugos darbuotoją. Vyrui lieka galioti reali 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau pirmos instancijos teismas jį buvo pripažinęs kaltu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo labai susijaudinus ir skyrė lygtinę laisvės atėmimo bausmę. Nukentėjusiajam buvusiam apsaugininkui Nerijui Dulksniui yra priteista 20 tūkst. eurų neturtinė žala. Išėjęs į laisvę D. Varnas 5 metus negalės laikyti ir nešioti šaunamojo ginklo, turės atlyginti turtinę žalą Valstybei ligonių kasai už sužeisto apsaugininko gydymą. Šioje byloje nustatyta, kad D. Varnas, galiojant reikalavimui uždarose patalpose dėvėti nosį ir burną dengiančias priemones, atėjo į parduotuvę be kaukės, nevykdė nei kasininkės, nei apsaugos darbuotojo (nukentėjusiojo) reikalavimų užsidėti kaukę arba parodyti gydytojo pažymą, leidžiančią kaukės nedėvėti. Apsaugininkui iškvietus policijos pareigūnus, nuteistasis pastarajam sudavė smūgius kumščiu į galvą ir pasišalino iš parduotuvės. Kai nukentėjusysis nusivijo iš parduotuvės išėjusį nuteistąjį ir bandė jį sulaikyti, nuteistasis išsitraukė šaunamąjį pistoletą ir juo grumtynių metu sąmoningai iššovė vieną šūvį į nukentėjusįjį.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Finansų ministerija pranešė, kad nuo šiol bus siūlomos ilgesnės trukmės ir didesnio pajamingumo gynybos obligacijos. Anksčiau buvo galima įsigyti 6 mėnesių ir 1 metų trukmės obligacijų, dabar bus platinamos 2 ir 3 metų trukmės gynybos obligacijų emisijos. Pusmečio trukmės obligacijoms bus taikomos 1,2 proc. palūkanos, metų trukmės – 2,4 proc., 2 metų – 2,5 proc., 3 metų – 2,6 proc. Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, nors anksčiau gynybos obligacijos rėmėsi ne investiciniu patrauklumu, o patriotiniu motyvu, dabar tai po ruputį keičiasi, gyventojams ir verslui jos bus patrauklesnės. Obligacijas platina bankai „SEB“, „Swedbank“ „Orion Securities“. 2024 m. pradėjus gynybos obligacijų platinimą, per 28-ias emisijas iš viso jų įsigyta už 362,6 mln. eurų.
Kinijos žiniasklaidoje pranešta apie šalies sprendimą panaikinti pernai rugpjūtį įvestas sankcijas lietuviškiems „Mano“ bei „Urbo“ bankams. Pačios finansų įstaigos teigia, kad ilgiau nei pusę metų galioję apribojimai esminės įtakos jų veiklai neturėjo, taip pat tikina oficialios informacijos iš Kinijos institucijų nesulaukusios. Kaip skelbiama, bankai išbraukti iš Kinijos „atsakomųjų priemonių sąrašo“, atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjunga (ES) praėjusią savaitę, balandžio 23 d., paskelbė naikinanti sankcijas dviem Kinijos finansų įstaigoms.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) gegužės 1 d. trauksis iš naftos kartelių OPEC ir OPEC+. Vieni didžiausių pasaulyje naftos gamintojų savo pranešime teigė „daug paaukoję visų labui“ ir nuo šiol sutelksiantys dėmesį į nacionalinius interesus bei „ilgalaikę strateginę ir ekonominę viziją“. JAE naftą gabendavo Hormuzo sąsiauriu, kurį po JAV ir Izraelio vasarį pradėtų bombardavimų blokuoja Iranas. Nuo Teherano atakų regione smarkiai nukentėję JAE taip pat susidūrė su problemomis santykiuose su kaimyne Saudo Arabija – didžiausia pasaulio naftos eksportuotoja ir dominuojančia jėga OPEC.
Iš Baltarusijos kalėjimo paleistas lenkų ir baltarusių žurnalistas Andrzejas Poczobutas, pranešė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Garsus Aliaksandro Lukašenkos režimo kritikas buvo suimtas Baltarusijoje 2021 m., o po dviejų metų pripažintas kaltu dėl dalyvavimo „nacionaliniam saugumui kenkiančiuose veiksmuose“ ir „neapykantos kurstymo“. Jam buvo skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Teisių gynimo grupė „Viasna“ buvo įtraukusi A. Poczobutą į Baltarusijos politinių kalinių sąrašą, o pernai jam buvo suteikta Europos Parlamento Sacharovo premija už minties laisvę. Vėliau Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Lenkija pagal daugiašalį mainų susitarimą, į kurį buvo įtrauktas ir „lenkų žurnalistas“, paleido įkalintą Rusijos archeologą Aleksandrą Butiaginą, kurio paiešką yra paskelbusi Ukraina. Sankt Peterburgo Ermitažo muziejaus archeologijos skyriaus vadovui A. Butiaginui grėsė ekstradicija į Ukrainą už kasinėjimus Kryme, kurį Rusija okupavo 2014 m.
Ukrainos prezidentas pažėrė kritikos Izraeliui už tai, kad šis esą priėmė Rusijos pavogtų ukrainietiškų grūdų siuntas. Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad Izraelis „negali nežinoti, kokie laivai atplaukia į šalies uostus ir kokius krovinius jie gabena“, o Kyjivas ruošia sankcijas asmenims ir subjektams, dalyvaujantiems perkant ukrainietiškus grūdus, ir sieks, jog tokių pačių priemonių imtųsi ir Europos Sąjunga. Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras savo ruožtu pareiškė, kad Ukraina nepateikė šiuos kaltinimus pagrindžiančių įrodymų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose priėmė Didžiosios Britanijos karalių Karolį ir karalienę Camillą. Pirmuoju oficialiu valstybiniu naujųjų D. Britanijos monarchų vizitu, kurio ir pageidavo D. Trumpas, siekiama sušvelninti įtampą pastaruoju metu apkartusiuose JAV ir Jungtinės Karalystės dvišaliuose santykiuose. D. Trumpas Jungtinės Karalystės požiūrį į karą su Iranu yra pavadinęs „siaubingu“ ir ne kartą smarkiai sukritikavęs K. Starmerį. Taip pat buvo pranešimų, kad JAV, siekdamos atkeršyti už Jungtinės Karalystės ministro pirmininko atsisakymą pareikšti paramą karui su Iranu, gali persvarstyti savo poziciją dėl Folklando salų, kurių kontrolės pageidauja Argentina.
person Ūla Klimaševska (ELTA)