ELTA glaustai: VTEK pradėjo tyrimą dėl Ruginienės viešų ir privačių interesų derinimo

Vilnius, kovo 17 d. (ELTA).

ELTA glaustai pristato svarbiausius kovo 17 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Antradienį posėdžiavusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė pradėti tyrimą ir išsiaiškinti, ar į Milaną su vyru bei į Vatikaną su visa šeima vykusi premjerė Inga Ruginienė nesupainiojo viešų ir privačių interesų. To paties posėdžio metu komisija nutarė išplėsti vasario pradžioje pradėtą tyrimą dėl „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio automobilio nuomos jo vadovaujamai partijai. Tarp svarbiausių dienos akcentų – ir energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno pasirašytas įsakymas, kuriuo didžiausią šalies naftos pramonės atsargų dalį kaupianti bendrovė „Orlen Lietuva“ į rinką buvo įpareigota nedelsiant patiekti 80 tūkst. tonų kuro rezervo.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Etikos sargai pradėjo tyrimą dėl premjerės Ingos Ruginienės vizitų į Italiją bei Vatikaną. Siekiama išsiaiškinti, ar pasirašydama potvarkius, susijusius su jos artimaisiais, ministrė pirmininkė nesupainiojo viešų ir privačių interesų. Komisija buvo gavusi du su ministrės pirmininkės kelionėmis į užsienį susijusius skundus – vieną dėl išvykos į Milaną, kur I. Ruginienė vyko kartu su vyru, o kitą – dėl vizito Vatikane su visa šeima. Savo ruožtu Vyriausybės vadovė, kaip nurodė jos patarėjas, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą pradėti tyrimą vertina kaip įprastą procesą. 

Seimas pritarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto kandidatūrai į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus. Už Seimo pirmininko Juozo Oleko teikiamą kandidatūrą slaptame balsavime balsavo 100, susilaikė 2, o pasisakiusių prieš nebuvo. Anksčiau Seimo pirmininko siūlymu į KT teisėjus buvo paskirtas socialdemokratas Julius Sabatauskas, bet sausį buvo konstatuota, jog šio politiko paskyrimas KT teisėjus prieštarauja Konstitucijai. 

VTEK nusprendė išplėsti atliekamą tyrimą dėl „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio automobilio nuomos jo vadovaujamai partijai. Institucija tyrimą dėl „aušriečių“ lyderio automobilio nuomos pradėjo vasario pradžioje. Tąkart komisija teigė, jog vertins, ar R. Žemaitaitis, sudarydamas šiuos sandorius ir jų nedeklaruodamas privačių interesų deklaracijoje, nepažeidė įstatymo, įpareigojančio vengti interesų konflikto bei deklaruoti sandorius, kurių vertė viršija 3 tūkst. eurų.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie vokiečių karių, norinčių tarnauti Lietuvoje dislokuojamoje brigadoje, trūkumą, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog didelių problemų, siekiant dislokuoti brigadą šalyje nebus. Pasak šalies vadovo, tiek Vokietijos kancleris, tiek gynybos ministras jį patikino, jog pažadas Lietuvoje iki 2027 m. pabaigos dislokuoti brigadą bus įgyvendintas. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje po Vokietijos brigados vėliava tarnybą atlieka 1,7 tūkst. karių. Iki metų pabaigos, planuojama, jų bus daugiau nei 2 tūkst. 

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, jog jei nebus susitarta dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo, tai reikš, jog valdančioji koalicija neteko savo prasmės. Šalies vadovas pabrėžė suprantantis, jog koalicijos partnerių nuomonės gali nesutapti. Vis dėlto, pasak G. Nausėdos, saugumo ir kariuomenės infrastruktūros klausimai išlieka esminiai. Savo ruožtu „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis kalbėjo, jog dalis jo vadovaujamos Seimo frakcijos atstovų šio projekto nepalaikys.

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) Šilutės rajone aktyvavo antrąją pasirengimo potvyniui fazę. Ji numato laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tikslinę gyventojų evakuaciją iš atskirų ruožų, gelbėjimo darbų vykdymą bei intensyvų išteklių mobilizavimą. Sprendimas aktyvuoti antrąją potvynio valdymo fazę priimtas atsižvelgiant į Žalgirių kaimo užliejimą ir staigų vandens lygio šuolį Rusnėje bei Uostadvaryje. Siekiant suvaldyti esamą situaciją, numatyta, jog antradienį Lietuvos kariuomenė Šilutės rajone atliks vandens telkinių inžinerinę žvalgybą ir kartu su „Meteo LT“ hidrologais vertins galimų inžinerinių priemonių panaudojimą.

Seimas po svarstymo pritarė konservatorių pirmininko Lauryno Kasčiūno siūlymui plėsti privalomą pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą bei dėstyti jį ne tik devintokams, bet visiems 5–12 klasių moksleiviams. Už siūlymą laipsniškai plėsti kursą, pradedant jį dėstyti dešimtokams, tuomet 5–8 klasėms, vėliau įtraukiant ir dvyliktokus, balsavo 104 parlamentarai. Privalomo kurso užsiėmimuose devintokai dalyvauja nuo 2024 metų rugsėjo. Šiais mokslo metais kurse turėtų sudalyvauti beveik 31 tūkst. devintokų.

VTEK nusprendė, kad Šiaulių meras Artūras Visockas, pasirašydamas potvarkį dėl finansinės paramos skyrimo jo sesers sutuoktiniui priklausančiai įmonei „Etikko“, veikė remdamasis privačiais interesais. Atsižvelgiant į tai, komisija nusprendė pradėti mero administracinio nusižengimo teiseną ir įgalioti komisijos tyrimų skyriaus darbuotojus surašyti merui administracinio nusižengimo protokolą. Numatoma, jog nuobauda gali siekti nuo 600 iki 1,6 tūkst. eurų.

Seimas po pateikimo pritarė atnaujintai Nacionalinio saugumo strategijai. Strategija, kurioje atliepiami nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetai: gynybos finansavimas, transatlantiniai ryšiai, civilinė gynyba, gynybos pramonė, kritinės infrastruktūros apsauga, žvalgybos institucijų stiprinimas ir karinių pajėgumų vystymas, toliau bus svarstoma Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), Užsienio reikalų komitete. Vyriausybė atnaujintai Nacionalinio saugumo strategijai pritarė vasario pabaigoje.

Lietuvos apeliacinis teismas baigė nagrinėti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius nuteisto buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus baudžiamąją bylą ir daugiau nei po mėnesio skelbs savo verdiktą. Sprendimas bus skelbiamas balandžio 30 dieną. Prokuroras K. Bartoševičiui laisvės atėmimo bausmę prašo sugriežtinti iki 10 metų. Pirmosios instancijos Panevėžio apygardos teismas buvusiam politikui yra skyręs 7 metus kalėjimo. Prokuroras taip pat siekia, kad K. Bartoševičiui būtų atimta teisė 5 metus dirbti darbą, kuris gali būti susijęs su mažamečiais bei nepilnamečiais asmenimis. Tuo metu K. Bartoševičiaus advokatas Olegas Šibkovas prašo teismo išteisinti eksparlamentarą. Pernai Panevėžio apygardos teismas K. Bartoševičių pripažino kaltu dėl mažamečio seksualinio prievartavimo, dėl nepilnamečio seksualinio prievartavimo, dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo ir dėl nesunkaus nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pasirašė įsakymą, kuriuo didžiausią šalies naftos pramonės atsargų dalį kaupianti bendrovė „Orlen Lietuva“ į rinką įpareigota nedelsiant patiekti 80 tūkst. tonų arba 12 dienų kuro rezervą. Ministro teigimu, šios atsargos šalies degalines turėtų pasiekti šios savaitės pabaigoje arba kitos savaitės pradžioje. Visą šalies kuro rezervą sudaro 650 tūkst. tonų atsargų. Premjerė Inga Ruginienė tuo metu pabrėžė, kad rezervo panaudojimo nepakaks, todėl, anot jos, valdžia toliau svarsto nacionalines priemones kuro kainoms suvaldyti. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas darkart pasisakė prieš kainų „lubas“, argumentuodamas, jog tai būtų labai brangi priemonė. Seimo opozicijos narys Lukas Savickas savo ruožtu siūlė peržiūrėti kuro akcizus ir laikinai panaikinti šiemet įsigaliojusį augimą.

Seimas svarstys prezidento siūlymą antrai penkerių metų kadencijai Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku skirti Gediminą Šimkų. Į šį postą jį nominavo prezidentas Gitanas Nausėda. Parlamente pristatydamas kandidatą, valstybės vadovo vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius tikino, kad G. Šimkus turi sukaupęs didelę patirtį finansų sektoriuje, puikias ekonomikos žinias, sugeba paprastai paaiškinti tiek europinius, tiek nacionalinius procesus. Anot jo, per savo pirmąją kadenciją G. Šimkus stiprino centrinio banko veiklą – institucijoje „naikino perteklinę hierarchinę struktūrą“, priėmė gyventojams svarbius sprendimus dėl mažesnio pradinio įnašo, didino finansavimą šalies gynybai iš LB pelno įmokų. Pats G. Šimkus Seimo tribūnoje teigė, kad jo vadovaujamas centrinis bankas siektų toliau kurti atsparią šalies finansų sistemą. LB valdybos pirmininku G. Šimkus tapo 2021-ųjų balandį, anksčiau jis taip pat dirbo centrinio banko valdybos nariu.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Naktį buvo nukautas įtakingas Irano nacionalinio saugumo vadas Ali Larijani ir režimo sukarintų savanorių pajėgų „Basij“ vadas Gholamreza Soleimani, pranešė Izraelio gynybos ministras. Jei žinią apie A. Larijani žūtį patvirtins Teheranas, tai bus didžiausio rezonanso nužudymas nuo tada, kai vasario 28 d. per JAV ir Izraelio smūgių bangą buvo nukautas Irano aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei. Irano valstybinė žiniasklaida nė vienos iš šių mirčių iš karto nepatvirtino. Po ministro pranešimo apie likviduotą Irano nacionalinio saugumo vadą Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad šis įvykis iraniečiams atveria galimybę nuversti šalies valdžią.

Protestuodamas prieš karą su Iranu atsistatydino JAV kovos su terorizmu centro direktorius. Josephas Kentas atsistatydinimo laiške JAV prezidentui Donaldui Trumpui pabrėžė negalintis „ramia sąžine pritarti šiuo metu vykstančiam karui su Iranu“, kuris, jo teigimu, jokios tiesioginės grėsmės JAV nekėlė. Karo priežastis J. Kentas aiškino Izraelio ir jo lobistų Amerikoje spaudimu. Prieš paskyrimą JAV kovos su terorizmo centro vadovu, su dešiniojo sparno ekstremistais siejamas J. Kentas dukart nesėkmingai kandidatavo į Kongresą, tarnavo kariuomenėje, 11 kartų buvo dislokuotas kaip „Žaliųjų berečių“ narys, vėliau dirbo CŽA. Jis tapo pirmuoju JAV prezidento administracijos aukšto rango pareigūnu, atsistatydinusiu dėl karo su Iranu. 

Per Pakistano aviacijos smūgį Kabule esančiai reabilitacijos ligoninei žuvo mažiausiai 250 žmonių, daugiau kaip 400 buvo sužeisti, pranešė Afganistano sveikatos apsaugos pareigūnai. Įstaigoje buvo gydomi priklausomybių turintys asmenys iš visos šalies. Pakistano informacijos ministerija teigė, kad šalies pajėgų smūgiai buvo nukreipti į „karinius objektus ir teroristų paramos infrastruktūrą“, įskaitant techninę įrangą ir šaudmenų sandėlius Kabule bei Nangarhare. Nuo 2025 m. spalio mėnesio tarp Afganistano ir Pakistano vyksta nuolatiniai susirėmimai, o įtampa padidėjo po to, kai vasario 22 d. per Pakistano aviacijos smūgius žuvo mažiausiai keliolika civilių gyventojų.

Rinkoms nematant jokių ženklų, kad krizė Artimuosiuose Rytuose greitai baigsis, daugiau nei 5 proc. šoktelėjo abiejų pagrindinių naftos rūšių kainos. Sąjungininkams atmetus Donaldo Trumpo reikalavimą padėti užtikrinti saugumą svarbiame Hormūzo sąsiauryje, o Iranui toliau tęsiant veiksmus prieš naftą eksportuojančias kaimynines valstybes, „West Texas Intermediate“ ir „Brent“ kainos pakilo virš 100 JAV dolerių už barelį, po to truputį sumažėjo. Jos buvo nukritusios pirmadienį, kai Tarptautinės energetikos agentūros vadovas nurodė, kad šalys narės „jei to prireiktų“, galėtų atverti daugiau strateginių naftos rezervų, nors praėjusią savaitę jau buvo susitarusios dėl rekordinio 400 mln. barelių naftos pateikimo rinkai.