ELTA glaustai: VRK sprendimas dėl Palucko, Vilniuje atidarytas ląstelių terapijos centras
Politika Rinkimai Teismo procesai Medicinos technologijos Vyriausioji rinkimų komisija Gintautas Paluckas
Vilnius, rugsėjo 3 d. (ELTA).
ELTA glaustai pristato svarbiausius rugsėjo 3 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) konstatavo, kad ekspremjeras Gintautas Paluckas nepadarė šiurkštaus Rinkimų kodekso pažeidimo 2024 m. Seimo nario anketoje nurodydamas duomenis apie savo teistumą.
VRK narė Laura Matjošaitytė teigia, kad jos ir „Nemuno aušros“ nesiejo jokie sutartiniai santykiai.
Praėjus beveik dviem savaitėms po rugpjūčio 22 d. audros, daugiau kaip 4 tūkst. vartotojų vis dar neturi elektros, prezidento patarėjas Ramūnas Dilba situaciją vadina kritine.
Vilniuje atidarytas pirmasis Baltijos šalyse inovatyvus ląstelių terapijos ir personalizuotos medicinos centras, į kurio infrastruktūrą „Northway“ įmonių grupė investavo 61 mln. eurų
Kauno apylinkės teismas nusprendė neleisti už korupciją kalinčiam buvusiam parlamentarui Vytautui Gapšiui taikyti lygtinį paleidimą.
Užsienio aktualijose – Ukrainos užsienio reikalų ministro užuominos apie naują dinamiką siekiant taikos, Norvegijos sulaikytas Rusijos kruizinis laivas, Lenkijos rytinės oro erdvės ribojimai ir feminizmo simboliu tapusios Gloria Steinem mirtis.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) konstatavo, kad ekspremjeras Gintautas Paluckas nepadarė šiurkštaus Rinkimų kodekso pažeidimo 2024 m. Seimo nario anketoje nurodydamas duomenis apie savo teistumą. VRK nustatė, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, 2010 m. G. Paluckui atidėdamas dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams, per šį laikotarpį pavedė atlyginti priteistą žalą ne kaip baudžiamojo poveikio priemonę, o kaip numatytą teismo įpareigojimą. Taip pat konstatuota, jog aplinkybė, kad buvęs premjeras kandidatavo į Seimą dar neatlyginęs likusios dalies priteistos žalos, nesudaro pagrindo teigti, jog G. Paluckas nebuvo atlikęs jam priskirtos bausmės ar kad tuo metu jam tebegaliojo baudžiamojo poveikio priemonė. Dėl šio VRK kreipimosi konservatoriai žada kreiptis į teismą. Kaip Eltai nurodė šios frakcijos Seime narys Jurgis Razma, komisijos verdiktas atrodo globėjiškas ir palankus buvusiam premjerui.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narė Laura Matjošaitytė teigia, kad jos ir „Nemuno aušros“ nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Taip pat ji pažymėjo, jog iš šios partijos negavo nė vieno euro. L. Matjošaitytė sakė, jog viešojoje erdvėje pastarąją savaitę šiuo klausimu atsirado „daugybė spekuliacijų ir interpretacijų“. Portalas „Delfi“ skelbė, kad prieš 2024 m. Seimo rinkimus teisininkė, buvusi VRK pirmininkė L. Matjošaitytė konsultavo Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamą „Nemuno aušrą“ su nario mokesčiu susijusiais klausimais bei padėjo partijai parengti atsakymą VRK. Portalo žiniomis, netrukus po to ji pati tapo VRK nare, tačiau apie teiktas paslaugas šiai politinei jėgai viešai nenurodė ir nuo susijusių klausimų svarstymo nenusišalino.
Viešojoje erdvėje kilus klausimų dėl LRT Tyrimų skyriaus paviešintos informacijos apie darbuotojų įdarbinimą savivaldybei priklausančiame Raudondvario dvare, Kauno rajono savivaldybės administracija pradėjo tyrimą dėl dviejų darbuotojų galimų Etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso pažeidimų. Pasak Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Manto Rikterio, tyrimui atlikti administracijos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija. Jis taip pat nurodė, kad tyrimas atliekamas dėl dviejų savivaldybės administracijos darbuotojų – viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjos bei viešųjų ryšių skyriaus vyriausiosios specialistės. Konkrečių darbuotojų pavardžių administracijos direktorius neįvardijo, tik patvirtino, kad kalbama apie asmenis, minėtus viešai paskelbtame LRT tyrime.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Praėjus beveik dviem savaitėms po rugpjūčio 22 d. audros, elektros vis dar neturint kiek daugiau nei 4 tūkst. vartotojų, prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba jų situaciją vadina kritine ir ragina kuo greičiau atkurti tiekimą bei užtikrinti būtiniausias paslaugas. Energetikos ministras Lukas Savickas savo ruožtu teigia, kad dabartinis elektros tiekimo atkūrimo tempas jo netenkina, o pasirengimo stichijoms spragos yra akivaizdžios. Kitą savaitę Vyriausybei planuojama pristatyti priemonių planą, kuriuo būtų siekiama, kad po panašaus masto audros be elektros liktų bent perpus mažiau vartotojų, o per pirmąsias tris paras tiekimas būtų atkurtas bent 80 proc. jo netekusių klientų. Tarp numatomų priemonių – spartesnis oro linijų keitimas požeminiais kabeliais, pavojingų medžių prie elektros tinklų problemos sprendimas, nacionalinio generatorių rezervo ir „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) brigadų skaičiaus didinimas.
Vilniuje atidarytas pirmasis Baltijos šalyse inovatyvus ląstelių terapijos ir personalizuotos medicinos centras, į kurio infrastruktūrą „Northway“ įmonių grupė investavo 61 mln. eurų. Iš šios sumos 48 mln. eurų paskolino nacionalinis plėtros bankas ILTE. 3,5 tūkst. kv. metrų ploto centre bus kuriamos ir gaminamos naujos kartos ląstelių terapijos, personalizuotos terapinės vakcinos, regeneracinės medicinos produktai bei vystomos 3D žmogaus audinių spausdinimo technologijos. Centre planuojama sukurti apie 100 aukštos kvalifikacijos darbo vietų. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad biotechnologijų sektoriaus indėlį į šalies BVP siekiama padidinti bent iki 5 proc., o prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad ateityje ši dalis galėtų siekti ir 7–8 proc.
Energetikos ministras Lukas Savickas teigia, kad „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovo Renaldo Radvilos atsakomybė dėl pasirengimo rugpjūčio audrai turėtų būti vertinama atsižvelgiant į tai, kaip įmonė įgyvendino po 2024 m. audros pateiktas rekomendacijas ir kiek investavo į elektros tinklo atsparumą. Ministro teigimu, taip pat reikėtų įvertinti, ar didesnė ESO pelno dalis neturėtų būti skiriama būtent tokioms investicijoms. Prezidento patarėjas R. Dilba taip pat pažymi, kad Vyriausybė turės įvertinti, ar ESO tinklo stiprinimui skyrė pakankamai pelno, tačiau vadovų atsakomybės ir atleidimo klausimai priklauso įmonių valdyboms bei akcininkams.
Rugpjūčio audros finansinis poveikis gali siekti apie 18 mln. eurų – 1 mln. eurų daugiau, nei vertinta anksčiau, skelbia Finansų ministerija. Atnaujinus elektros tiekimo atkūrimo terminų duomenis, preliminari kompensacijų klientams, kuriems elektra nebuvo atkurta per 72 valandas, suma padidinta nuo 5 mln. iki maždaug 6 mln. eurų. Elektros tinklo atkūrimo kaštai vertinami apie 10 mln. eurų, dar 2 mln. eurų ESO savo iniciatyva numato skirti tiesioginiams gyventojų nuostoliams kompensuoti. Dėl tokių nuostolių jau kreipėsi daugiau kaip 2 tūkst. klientų, o pirmąsias kompensacijas planuojama pradėti mokėti rugsėjo 7 d.
Artėjant šildymo sezonui, siekiant suvaldyti šildymo kainas, Energetikos ministerija rengia priemones, kurios daugiausia bus orientuotos į biokuro pasiūlos didinimą, sako energetikos ministras Lukas Savickas. Konkretūs sprendimai iš VERT, Valstybinių miškų urėdijos, Aplinkos ir Energetikos ministerijų bei „Baltpool“ laukiami iki gruodžio 1 d. Tuo metu PVM lengvatos centralizuotam šildymui grąžinimas šiuo metu nesvarstomas. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius anksčiau skaičiavo, kad maždaug 60 kv. metrų seno, nerenovuoto daugiabučio buto vidutinė mėnesio šildymo sąskaita šį sezoną gali išaugti nuo maždaug 115 iki 150 eurų, daugiausia dėl brangesnio biokuro.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Vilniaus miesto apylinkės teismui ir vėl nepavyko pradėti nagrinėti „Foxpay“ baudžiamosios bylos. Vieno iš kaltinamųjų verslininko Vilhelmo Germano advokatai pateikė teismui prašymą šią bylą grąžinti prokurorui. Anot kaltinamojo gynėjų, bylos pradėti nagrinėti negalima, kadangi joje esančių dokumentų vertimas į lietuvių kalbą yra prastos kokybės, iš pateiktos informacijos esą negalima suprasti bylos aplinkybių, žmonių vaidmenų. Be to, pasak advokatų, byloje taip pat minimi asmenys, kurie neva galėjo nukentėti, patirti žalą, tačiau jie nebuvo apklausti. Teismas sprendimą dėl prašymo bylą grąžinti prokurorui skelbs rugėjo 16 d. „Foxpay“ baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl beveik 24 mln. eurų vertės kriptovaliutų kasimo įrangos pasisavinimo pareikšti verslininkui V. Germanui, buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės sutuoktiniui M. Navickui ir dar dviem asmenims.
Kauno apylinkės teismas nusprendė neleisti už korupciją kalinčiam buvusiam parlamentarui Vytautui Gapšiui taikyti lygtinį paleidimą. Teismas tenkino prokuratūros skundą ir netvirtino Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti minėtam nuteistajam lygtinį paleidimą. Komisija neseniai pritarė V. Gapšio paleidimui į laisvę anksčiau laiko, konstatavusi, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, atkreipdama dėmesį į tai, kad V. Gapšys, atlikdamas bausmę, pradėjo dirbti, savanoriauti. Visgi, prokurorai su tokiomis išvadomis nesutiko ir dėl to kreipėsi į teismą. „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje V. Gapšys pripažintas kaltu už korupciją, jam skirta 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Jis bausmę atlieka Kauno kalėjime, tačiau nuteistajam savaitgaliais yra leidžiama grįžti pas šeimą Vilniuje.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha užsiminė apie naują dinamiką siekiant taikiai užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. Apie tai jis kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Indijos užsienio reikalų ministru Subrahmanyamu Jaishankaru, primindamas, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai susitiko su JAV derybininkų grupe. Ministras pareiškė, kad Ukrainos „pastangose siekiant taikos atsiras nauja dinamika, nes daugelyje pasaulio sostinių vėl prasidės aktyvi politinė ir diplomatinė veikla“ ir paragino žurnalistus „sekti naujienas“.
Norvegija Arktyje sulaikė Rusijos kruizinį laivą dėl Maskvos skolos Ukrainos bendrovei. Tai padaryta Ukrainos valstybinės energetikos grupės „Naftogaz“ reikalavimu. „Naftogaz“ pranešime teigė, kad tarnybos pagal Norvegijos teismo nutartį Svalbardo salyne sulaikė laivą „Profesorius Molčanovas“. Šiuo sulaikymu siekiama įvykdyti arbitražo sprendimą, kuriuo Rusija buvo įpareigota sumokėti „Naftogaz“ apie 4,2 mlrd. JAV dolerių (3,6 mlrd. eurų) už neteisėtą turto konfiskavimą po to, kai Maskva 2014 m. aneksavo Krymą.
Dėl karo Ukrainoje grėsmės Lenkija savo rytinėje oro erdvėje įvedė skrydžių ribojimus. Šis apribojimas taikomas oro erdvei nuo žemės paviršiaus iki 95-ojo skrydžio lygio arba maždaug trijų kilometrų aukščio. Komerciniams keleiviniams orlaiviams, kurie skrenda didesniame aukštyje, ši priemonė poveikio nedarys. Pasak Lenkijos operatyvinės ginkluotųjų pajėgų vadavietės (DORSZ), šiais ribojimais siekiama užtikrinti „visišką oro gynybos sistemų veiksmų laisvę kovojant su galimomis grėsmėmis, kartu kuo labiau sumažinant nepatogumus civilinei aviacijai ir kitiems oro erdvės naudotojams“.
Eidama 93-iuosius metus mirė amerikiečių žurnalistė, aktyvistė ir feminizmo simbolis Gloria Steinem. Prieš tapdama moterų teisių judėjimo lydere G. Steinem septintajame dešimtmetyje pradėjo žurnalistės karjerą ir parašė straipsnį apie giliai įsišaknijusį seksizmą, su kuriuo susidurdavo kokteilių padavėjos Niujorko „Playboy“ klube. Savo feministinio sąmoningumo pradžią ji siejo su 1969 m. susitikimu, kuriame moterys atvirai pasakojo apie savo abortų patirtį, po kurio nuo rašymo perėjo prie viešo kalbėjimo. Ji dešimtmečius keliavo po Jungtines Valstijas ir pasaulį, dalyvavo konferencijose ir protestuose. Aštuntajame dešimtmetyje G. Steinem įkūrė žurnalą „Ms.“ ir Nacionalinį moterų politinį komitetą, taip pat surengė pirmąją Nacionalinę moterų konferenciją Hiustone.
person Benjaminas Auryla (ELTA)
Izraelio kraštutinės dešinės nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben Gviras pateikė planą, kuriuo siūlo iškeldinti palestiniečius iš Gazos Ruožo ir išsiųsti juos į užsienį. Pagal planą, per septynerius metus Gazos Ruožo gyventojų skaičius turėtų sumažėti nuo dviejų milijonų iki nulio. Ministras tvirtino, kad yra šalių, kurios yra „pasirengusios“ priimti Gazos gyventojus, tačiau nespecifikavo, kurios konkrečiai šalys tai yra. Tačiau, pagal Ženevos konvencijas, priverstinis civilių gyventojų perkėlimas okupuotoje teritorijoje yra laikomas karu nusikaltimu.arrow_forward