ELTA glaustai: „Vardan Lietuvos“ vadovaus Žemės ūkio, Energetikos ir Sveikatos apsaugos ministerijoms
Visuomenė Skvernelis Vardan Lietuvos pirmininkas Vyriausybės formavimas Kriminaliniai įvykiai Teismo procesai Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“
Vilnius, birželio 15 d. (ELTA).
ELTA glaustai pristato svarbiausius birželio 15 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Pirmadienį paaiškėjo, kad į koaliciją pakviestai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ naujai formuojamoje Vyriausybėje priskirtos Žemės ūkio, Energetikos ir Sveikatos apsaugos ministerijos – tačiau, kas joms vadovaus, dar neaišku. Tuo metu Vilniaus apygardos teismas priėmė nuosprendį pernai vasarą Žvėryne įvykdytos žmogžudystės byloje – paauglį nužudžiusiam nepilnamečiui skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Į koaliciją pakviestai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ naujai formuojamoje Vyriausybėje priskirtos Žemės ūkio, Energetikos ir Sveikatos ministerijos. Tai Eltai patvirtino laikinasis demokratų „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius. Naują koaliciją formuojančių partijų lyderiai pirmadienį taip pat rado sutarimą dėl koalicinės sutarties projekto. Anot V. Sinkevičiaus, koalicinės sutarties tekstą dar turės galutinai patvirtinti partijų valdybų organai. Koalicinėje sutartyje, su kuria susipažino ELTA, nurodytas įsipareigojimas įgyvendinti Seimo patvirtintą XXI Vyriausybės programą, kas indikuoja, kad bus naujas ministrų kabinetas, mat dabar dirba XX Vyriausybė. Koalicinėje sutartyje taip pat numatyta, kad premjerą ir Seimo pirmininką deleguoja socialdemokratai, tačiau konkrečios pavardės kol kas nėra įvardytos.
Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA) atšaukė Joną Staselį iš vadovo pareigų. Už tokį sprendimą balsavo 16 konferencijos dalyvių, balsavusiųjų prieš nebuvo, o susilaikė 3 dalyviai. 2 konferencijos dalyviai balsavime nedalyvavo, tarp jų – ir J. Staselis. Liepos 15 d. turėtų įvykti dar viena LMKA neeilinė konferencija, per kurią bus išrinktas naujasis asociacijos prezidentas. Balandžio pabaigoje vykusios konferencijos metu LMKA išreiškė nepasitikėjimą organizacijos prezidentu J. Staseliu. Pats J. Staselis Eltai anksčiau teigė šioje situacijoje įžvelgiantis galimą politinę įtaką. Jis taip pat nurodė, kad neketina darsyk kandidatuoti į LMKA vadovus.
Jei socdemų pirmininkas, dabartinis Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius taptų premjeru, pirmalaikiai rinkimai šiame rajone organizuojami nebūtų, mat iki eilinių rinkimų liko mažiau nei vieneri metai. Anot VRK, jei M. Sinkevičius paliktų mero pareigas – rajonui iki kitąmet vyksiančių rinkimų vadovautų savivaldybės tarybos paskirtas laikinasis meras. Artimiausi savivaldybių tarybų ir merų rinkimai turėtų vykti 2027 m. vasario–kovo mėnesiais. Naujienų portalas „Lrytas“ skelbė, kad baigiantis koalicinėms deryboms, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas apsisprendė imtis premjero pareigų ir poste pakeisti šiuo metu Vyriausybei vadovaujančią Ingą Ruginienę. Šią žinią socialdemokratams jis esą ketina pranešti artimiausiomis dienomis.
Vilniaus apygardos teismas praėjusių metų vasarą sostinės mikrorajone paauglį nužudžiusiam nepilnamečiui skyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat nuspręsta nukentėjusiesiems iš nuteistojo arba tuo atveju, jei jis neturi lėšų, iš jo tėvų, priteisti 100 tūkst. eurų neturtinei žalai ir 11 tūkst. eurų advokato išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad 15-metis konflikto metu bendraamžiui peiliu ir plaktuku į įvairias kūno vietas sudavė ne mažiau kaip 35 smūgius ir tokiu būdu itin žiauriai nužudė žmogų. Kaip teigė bylą nagrinėjęs teisėjas Audrius Cininas, kaltinamasis pripažino kaltę, davė išsamius parodymus, suteikė informaciją apie nusikaltimo motyvus – tai buvo įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Anot teisėjo, nuteistasis nurodė, jog nusikaltimo motyvas susijęs su situacija, kad auka turėjo tam tikros informacijos apie kaltinamojo asmeninį gyvenimą, kėsinosi ją paviešinti, jo jaunuolis nenorėjo, jog tai taptų vieša. Pasak teisėjo A. Cinino, nusikaltimo motyvas taip pat yra susijęs ir su patyčiomis mokykloje bei nuteistojo ir aukos tarpusavio santykiais.
Kauno apskrities policijai namuose Kauno rajone neradus kalėti nuteisto Antano Kandroto, pravarde Celofanas, paskelbta jo paieška Lietuvoje. Penktadienį buvo gautas teismo potvarkis ir pareigūnai nuvyko pagal gyvenamąją vietą. Neradus nuteistojo, informacija buvo perduota specializuotam padaliniui ir penktadienį po pietų oficialiai pradėta nuteistojo paieška. Renkama informacija apie jo galimas buvo vietas. Kol kas tarptautinė jo paieška nepaskelbta, reikia oficialiai nustatyti jo buvimo vietą.A. Kandrotas-Celofanas jau kurį laiką skelbiasi esą išvykęs į Baltarusiją, internete jis pats platina žinias apie buvimą toje šalyje, tačiau policija sako, kad turi tuo oficialiai įsitikinti. Netrukus po nuosprendžio paskelbimo ketvirtadienį Apeliacinis teismas pusketvirtų metų nuteisto A. Kandroto-Celofano bylos dokumentus elektroniniu būdu išsiuntė nuosprendžio vykdymui. Pagal nustatytą tvarką, nuosprendžio vykdymą organizuoja bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Valstybinė geležinkelių infrastruktūros bendrovė „LTG Infra“ nutraukė sutartį su europinei vėžei „Rail Baltica“ reikalingą tiltą per Nerį Jonavoje statančia Italijos rangove „Rizzani de Eccher“. Skelbta, jog sprendimas priimtas įvertinus tilto statybų eigą, generalinio rangovo finansinę situaciją ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Nuo 2023 m. „LTG Infra“ teigia aktyviai stebėjusi „Rizzani de Eccher“ finansinę būklę – iki šiol bendrovė vidiniai restruktūrizacijos procesai neturėjo reikšmingos įtakos projekto eigai Lietuvoje. Bet, kaip teigiama, pastaruoju metu fiksuoti esminiai sutartinių įsipareigojimų pažeidimai, tarp jų – darbų nevykdymas pagal grafiką ir generalinio rangovo neatsiskaitymas su subrangovais. Tiesa, kaip teigė susisiekimo ministras Juras Taminskas, tilto Jonavoje statybos – tik viena „Rail Baltica“ projekto dalių, todėl, nepaisant iššūkių, projektas tęsiamas ir išlaiko pagreitį. Rangos darbų sutartis tarp „LTG Infra“ ir „Rizzani de Eccher“ buvo pasirašyta 2022 m. balandį. Sandorio vertė siekė virš 77 mln. eurų (su PVM).
Per du mėnesius valstybinės keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ 50 proc. nuolaidos traukinių bilietams suteikta už 3,45 mln. eurų (su PVM), tačiau priemonės taikymas valstybės biudžetui realiai kainavo apie 1,9 mln. eurų. Kaip aiškino „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) atstovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė, dalį sumos padengė išaugęs keleivių srautas. „LTG Link“ duomenimis, per šį laikotarpį nuolaida pasinaudojo daugiau kaip 1,07 mln. keleivių, o keleivių srautas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 23 proc. Įmonės teigimu, vien šių metų balandį–gegužę traukiniais pirmą kartą keliavo beveik 34,6 tūkst. gyventojų. Pigesnius bilietus keleiviai įsigyti galėjo nuo balandžio 1 d., tačiau lengvata baigė galioti birželio 1 d.
Baigus galioti laikinai dyzelino akcizo lengvatai, ji pratęsta nebus, bet valstybė ieškos būdų sumažinti kitiems metams užprogramuotą akcizo augimą, tikino finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Anot jo, naftos kaina šiuo metu yra gerokai žemesnė nei anksčiau, tad pratęsinėti lengvatą būtų netikslinga ir brangu. Tiesa, ministras žada ieškoti finansinių šaltinių ir ieškoti būdų kaip sumažinti 2027 m. numatytą kuro akcizų augimą. K. Vaitiekūnas priminė, jog šiuo metu taikomos tikslinės priemonės konkrečioms grupėms, kurioms kuro krizės poveikis gali jaustis net kainų pikui jau praėjus, ūkininkams tam skiriama parama apyvartinėms lėšoms, o verslui greitai bus numatytos eksporto garantijos. Šios priemonės, anot ministro, kol kas dar bus tęsiamos.
Kaune įsikūrusi vienintelė Baltijos šalyse šovinių gamintoja „Giraitės ginkluotės gamykla“ pradėjo antidroninių šovinių gamybą – metinė apyvarta turėtų siekti apie 5 mln. vienetų. Anot gamyklos vadovo Mindaugo Kurausko, pirmosios bandomosios šovinių partijos jau pristatytos Prancūzijos ir Švedijos užsakovams, jų taip pat laukia Čekijos, Belgijos, Izraelio ir Jungtinės Karalystės kariuomenės struktūros. Skaičiuojama, kad vieno šovinio kaina siekia apie 2 eurus, tad per metus numatoma jų parduoti už 10 mln. eurų. Pasak M. Kurausko, antidroninių šovinių gamyba sudarytų apie 10 proc. visos gamyklos apyvartos. Gamyklą valdančios Finansų ministerijos vadovas Kristupas Vaitiekūnas tuo metu teigė, kad naujieji šoviniai sustiprins šalies gynybos pramonę. Antidroniniai šoviniai pritaikyti trumpojo nuotolio dronų neutralizavimui – kariuomenėms, taip pat sienų kontrolės bei strateginių objektų saugumui užtikrinti, jie skirti saugoti objektus, žmones, artimiems kontaktams. Šoviniai skirti standartiniams 5.56 mm (veikia 50 metrų atstumu) ir 7.62 mm (100 metrų nuotoliu) NATO ginklams. Antidroninius šovinius gamykla sukūrė kartu su partneriais iš Latvijos.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Iranas ir Jungtinės Valstijos pasiekė susitarimą dėl jau beveik keturis mėnesius trunkančio karo pabaigos. Abi šalys įsipareigojo nedelsiant ir visam laikui nutraukti karines operacijas visuose frontuose, įskaitant Libaną, tinkle „X“ pranešė konflikte tarpininkaujančio Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas. Oficiali susitarimo pasirašymo ceremonija numatyta penktadienį Ženevoje (Šveicarija). JAV prezidentas Donaldas Trumpas platformoje „Truth Social“ patvirtino, kad susitarimas pasiektas, ir jis įsakęs atidaryti Hormuzo sąsiaurį neimant jokių mokesčių ir tuo pačiu nedelsiant panaikinti JAV karinio jūrų laivyno vykdomą Irano uostų blokadą. Hormuzo sąsiauris turėtų būti atvertas po susitarimo pasirašymo. Netrukus po to, kai pasirodė žinias apie susitarimą, smarkiai krito natos kainos.
Rusija naktį surengė didelį puolimą prieš Ukrainą. Ukrainos oro gynybos pajėgos pranešė neutralizavusios 50 raketų ir 582 dronus. Po atakos kilo gaisras garsiojo UNESCO pasaulio paveldo objekto – Kyjivo Pečorų lauros vienuolyno teritorijoje, taip pat Meno arsenale. Anot prezidento Volodymyro Zelenskio, Rusijos dronai tyčia atakavo miesto dalį, kurioje įsikūrę šie objektai. Visoje šalyje per masinį Rusijos smūgį žuvo 11 žmonių ir 53 patyrė sužalojimų.
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris paskelbė apie būsimą visišką socialinių tinklų draudimą jaunesniems nei 16 m. vaikams. Jis perspėjo, kad šiose platformose „jiems rodomas pavojingas turinys“, o pačios platformos yra „sukurtos taip, jog sukeltų priklausomybę“. Vyriausybė informavo, kad draudimas apims tokias platformas, kaip „Snapchat“, „TikTok“, „YouTube“, „Instagram“, „Facebook“ ir „X“. K. Starmeris tikisi, kad reguliavimas bus priimtas iki gruodžio pabaigos ir kad draudimas įsigalios kitų metų pavasarį.
person Vilius Narkūnas (ELTA)
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir viceprezidentas JD Vance‘as, anot JAV administracijos šaltinių, elektroniniu būdu pasirašė sutartį su Iranu dar iki oficialios pasirašymo ceremonijos Ženevoje. Sutartis, kuria siekiama sudaryti sąlygas karo pabaigai, buvo pasiekta po kelių savaičių trukusių derybų. Sutarties detalės turėtų būti paskelbtos per 24–48 valandas, o vėliau šią savaitę turėtų prasidėti "tikrosios techninės derybos".arrow_forward
JAV viceprezidentas JD Vance‘as patvirtino, jog, nepaisant susitarimo su Teheranu, JAV nedarys nuolaidų Iranui. Kitaip sakant, jie neketina skirianti jokių lėšų Iranui, bet svarstoma galimybė sušvelninti sankcijas, jei Iranas atsisakys savo prisodrinto urano atsargų arba leis atlikti patikrinimus. Susitarimas, kuris yra dalis didesnio diplomatinių derybų proceso, turėtų būti paskelbtas šią savaitę.arrow_forward
Europos Sąjungos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigia, kad ES nešvelnins sankcijų Iranui, kol nebus konkrečių politinių pokyčių. Sankcijos Iranui buvo įvestos dėl žmogaus teisių pažeidimų ir masinio naikinimo ginklų, todėl ekonominės sankcijos dėl Irano branduolinės veiklos galėtų būti panaikintos nepriklausomai nuo sankcijų, įvestų dėl žmogaus teisių pažeidimų. Sankcijų sušvelninimo Iranas siekia jau daugelį metų, tačiau, anot von der Leyen, kol elgesys nesikeičia, sankcijos negali būti panaikintos.arrow_forward