ELTA glaustai: valstybės sieną galimai kirtęs dronas ir Lukašenkos sprendimas išleisti sulaikytus Lietuvos vilkikus

Vilnius, kovo 23 d. (ELTA).

ELTA glaustai pristato svarbiausius kovo 23 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Pirmadienį pranešta apie galimai valstybės sieną kirtusį bei nukritusį droną. Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) išplatintame kariuomenės pranešime teigiama, jog jis nukrito Varėnos rajone, prie Lavyso ežero. Įvykio vietoje dirba tarnybos, aktyvuotas planas „Skydas“. Tarp svarbiausių dienos akcentų – Baltarusijos sprendimas paleisti pasienyje nuo pernai lapkričio sulaikytus lietuviškus vilkikus. 

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Šiąnakt Varėnos rajone, prie Lavyso ežero, galimai nukrito valstybės sieną kirtęs dronas. Šią kariuomenės informaciją perdavė NKVC. Įvykio vietoje matomos nuolaužos, dirba tarnybos. Incidento vietoje taip pat aktyvuotas planas „Skydas“. Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė pranešė antradienį dėl šio įvykio Vyriausybėje šauksianti Nacionalinės komisijos posėdį (NSK). 

Po kultūros ministrės susitikimo su Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininku nutarta sudaryti Kultūros ministerijos komisiją galimam jo nusižengimui tirti. Anot ministrės Vaidos Aleknavičienės, bus tiriama, ar Audrius Valotka, teigdamas, jog žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini, pasielgė etiškai, ar neperžengė etikos normų. Kartu ji pabrėžė, kad valstybinės institucijos vadovas turėtų atsargiai reikšti poziciją, nes yra vienas iš visuomenės požiūrio formuotojų. Savo ruožtu VKI vadovas tikino vykstant tyrimui nekomentuosiantis kalbos etikos ir etiketo klausimų. Tiesa, A. Valotka pažymi, jog Lietuvoje žmonės neturėtų būti spaudžiami nevartoti tam tikrų žodžių, mat kalba esą priklauso jos kūrėjams. Dėl viršininko pasisakymų į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) praėjusią savaitę kreipėsi Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Danielius Ilkevičius. Komisija žada antradienį apsispręsti, ar dėl to pradėti tyrimą. 

Dauguma Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skyrių partijos pirmininko rinkimuose kelia laikinai jai vadovaujančio Mindaugo Sinkevičiaus kandidatūrą. Jo kandidatūrą yra iškėlę 52 skyriai. Be to, 3 skyriai iškėlė Roberto Duchnevičiaus, po vieną skyrių – Orintos Leiputės, Juozo Oleko, Vytauto Grubliausko, Kęstučio Vilkausko, Nerijaus Cesiulio ir Tado Prajaros kandidatūras. LSDP pirmininko rinkimai vyks gegužę. Tiesa, R. Duchnevičius informavo, kad rinkimuose nedalyvaus bei palaikys M. Sinkevičiaus kandidatūrą. Tuo metu pats M. Sinkevičius kol kas nepranešė, ar sieks tapti LSDP vadovu.

Kartu su savivaldos rinkimais siūloma surengti referendumą dėl šeimos sampratos Konstitucijoje. Tą siūlo 64 valdančiosioms ir opozicinėms frakcijoms atstovaujantys Seimo nariai. Anot iniciatorių, patariamuoju referendumu siekiama atsiklausti tautos nuomonės dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje. Piliečių planuojama paklausti, ar jie sutinka, kad aukščiausiame šalies įstatyme būtų įtvirtinta nuostata, kad šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės. Tokia iniciatyva parlamentarai siekia sustabdyti, jų vertinimu, vykstantį ydingą Konstitucijos perrašymą teismų sprendimais ir grąžinti sprendimo teisę tautai bei Seimui, kaip tautą atstovaujančiai institucijai.

Valstybinė miškų urėdija (VMU) sako, kad įtarimai dėl galimo vadovo Valdo Kaubrės ir jam pavaldžios darbuotojos Izoldos Baltutės romano bei nepotizmo – nepagrįsti. Ūrėdijos teigimu, prieš įmonę buvo vykdoma nuosekli neteisėtų veiksmų seka. Be to, VMU, pranešė, kad reaguojant į pasirodžiusią informaciją, imamasi visų teisinių priemonių ir veiksmų, kad prieš įmonę vykdomi neteisėti veiksmai būtų ištirti, o įvertinus visas aplinkybes, bus kreipiamasi į teisėsaugos institucijas. Naujienų portalas Lrt.lt praėjusią savaitę skelbė, kad VMU vadovą V. Kaubrę bei jam pavaldžią darbuotoją I. Baltutę sieja romantiniai santykiai. Portalo šaltinių teigimu, įstaigoje tai yra vieša paslaptis. I. Baltutė kaltinama ir tuo, esą naudodamasi santykiais priverčia iš urėdijos išeiti jai neįtikusius darbuotojus. 

Lietuvos apeliacinis teismas baigė nagrinėti vadinamąją Vijūnėlės dvaro bylą, joje dėl korupcijos buvo nuteistas Druskininkų meras Ričardas Malinauskas ir įvairių grandžių teismų buvę teisėjai. Byla buvo nagrinėjama pagal 15 apeliacinių skundų. Teisėjas Evaldas Gražys paskelbė, kad procesinis sprendimas šioje byloje bus skelbiamas liepos 9 dieną. Tuomet ir paaiškės, ar Druskininkų meras, tarybos narys Aivaras Kadziauskas, buvę teisėjai ir kiti asmenys pagrįstai yra nuteisti dėl korupcinių nusikaltimų. Kai tik bus paskelbtas Lietuvos apeliacinio teismo verdiktas, jis įsiteisės iškart, tą pačią dieną. Šioje byloje pirmą kartą nuosprendį beveik prieš metus pernai, balandžio 10 dieną, paskelbė Kauno apygardos teismas. Šiuo nuosprendžiu R. Malinauskas buvo nuteistas. Tąkart teismas kaltais pripažino 15 asmenų, o 2 išteisino. Nuosprendis neįsiteisėjo, nes Generalinė prokuratūra, nuteistieji ir jų advokatai parašė skundus. R. Malinauskas, kuriam dabar yra 60 metų, Druskininkų savivaldybei vadovauja nuo 2000-ųjų.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka priėmė sprendimą leisti pasienyje sulaikytoms krovininėms transporto priemonėms su Lietuvos valstybiniais numeriais išvykti iš Baltarusijos. Šios transporto priemonės Baltarusijos teritorijoje yra nuo pernai nuo lapkričio mėnesio. Taip pat skelbiama, kad transporto priemonėms bus leista palikti Baltarusiją iškart, kai iš vežėjų bus gauti mokėjimai už jų saugojimą,šis mokestis keliskart sumažintas – anksčiau pranešta, kad už specialiose aikštelėse laikomus vilkikus mokamas 120 eurų mokestis per parą. Dalį vežėjų vienijančios asociacijos „Linava“ vadovas Erlandas Mikėnas patvirtino, kad vilkikai bus išleidžiami, tačiau teigė, kad dėl riboto pasienio pralaidumo jų grįžimas gali užtrukti. Ši krizė pasienyje kilo po to, kai Baltarusija kelis mėnesius atakavo Lietuvos oro erdvę kontrabandiniais oro balionais, dėl to pernai spalio pabaigoje du pasienio kontrolės punktus, o Minsko režimas uždraudė lietuviškiems vilkikams judėti šalies viduje.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

JAV prezidentas pareiškė, kad Vašingtono ir Teherano derybose yra „svarbių punktų, dėl kurių sutariama“, ir, jei derybos bus sėkmingos, JAV perims Irano prisodrintą uraną. D. Trumpas teigė, kad derybos – kurių faktą Teheranas neigia – vyko su „aukščiausiu pareigūnu“, tačiau ne su šalies aukščiausiuoju lyderiu Mojtaba Khamenei. Iraną derybose atstovaujančio asmens JAV prezidentas nenurodė. Anksčiau pirmadienį D. Trumpas skelbė po „produktyvių pokalbių“ su Iranu penkioms dienoms atidėsiantis bet kokius karinius smūgius Irano elektrinėms ir energetikos infrastruktūrai, kuriais savaitgalį grasino, taip pat ir ankstesnį ultimatumą per 48 valandas atidaryti Hormūzo sąsiaurį.

Krizė Hormūzo sąsiauryje kelia didžiulę grėsmę pasaulio ekonomikai, pareiškė Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas. Fatihas Birolas dabartinę energetikos krizę dėl Irano faktiškai uždaryto Hormūzo sąsiaurio, kuriuo paprastai keliaudavo penktadalis pasaulio naftos ir dujų, lygino su praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio krizėmis ir 2022 m. prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmėmis, pridurdamas, kad nuo jos padarinių nebus apsaugota nė viena pasaulio šalis.

Europos Sąjunga (ES) pranešė, kad gegužės 1 d. laikinai įsigalios laisvosios prekybos susitarimas su Pietų Amerikos bloku MERCOSUR, nors dar laukiama ES teismo sprendimo dėl jo teisėtumo. Susitarimu, kurį jau ratifikavo visos Pietų Amerikos prekybos bloko šalys, sukuriama viena didžiausių pasaulyje laisvosios prekybos zonų. ES ir MERCOSUR sudaro 30 proc. pasaulinio bendrojo vidaus produkto (BVP) ir turi daugiau kaip 700 mln. vartotojų. Jis yra palankus Europos automobilių, vyno ir sūrio eksportui bei palengvina Pietų Amerikos jautienos, paukštienos, cukraus, ryžių, medaus ir sojų pupelių patekimą į Europą, tačiau Prancūzijos ūkininkai būgštauja, kad jų produkciją nustelbs pigesnės prekės iš Brazilijos ir jos kaimynių.